„Reflektyvaus vertybinių nuostatų ugdymo modelio diegimas bendrojo lavinimo mokyklose“

Pastaruosius du dešimtmečius Lietuvos švietimo sistema patyrė nemažai permainų, tačiau norėto teigiamo postūmio mokymo bei ugdymo sferoje šios permainos neatnešė. Priešingai, stichiškas bandymas tobulinti mokymo turinį paskatino vertybių devalvaciją bei suardė mokyklos mikroklimatą. Mokyklose dirbantys socialiniai pedagogai ir psichologai pastebi, jog tarp mokinių vyrauja dvejopos nuotaikos: agresyvumas aplinkinių atžvilgiu arba abejingumas aplinkai. Pedagogai tai tiesiogiai sieja su vertybių krize ir vertybinio ugdymo eliminavimu iš mokymo sistemos. Susidariusi situacija paskatino 2010 metais VšĮ „Gyvenimo ir tikėjimo instituto“ specialistus sukurti švietėjišką mechanizmą, laiduosiantį vertybinio pagrindo grąžinimą ugdymo procesui. O 2013 metų gegužės mėnesį Kaune vykusi respublikinė konferencija vainikavo dvejus metus (2011–2013) trukusį VšĮ „Gyvenimo ir tikėjimo instituto“ rengtą projektą “Reflektyvaus vertybinių nuostatų ugdymo modelio diegimas bendrojo lavinimo mokyklose”. Šimtas pedagogų bei švietimo institucijų administracijos darbuotojų iš Ignalinos, Zarasų, Kelmės, Šilalės, Kauno ir Marijampolės rajonų šiuos du metus praleido kartu dalyvaudami seminaruose, refleksijų dienose, atlikdami namų užduotis. Apklausose dalyvavo ir keli šimtai mokinių.

Projekto metu buvo atliekamas kokybinis tyrimas. Tyrimo eigoje suformuotas ne tik procesinis veikimas, bet ir sudarytas bei nuolat palaikomas emocinis – intelektinis ryšys. Kokybiniu tyrimu siekta suprasti, kaip projekto dalyviai suvokia bei paaiškina vertybinį pasaulį, kaip jų individualiai kuriamos ugdymo prasmės lemia jų elgesį su mokiniais, visuomene ir savimi pačiais. Šiame tyrime siekta nustatyti ir identifikuoti veiksmus, motyvaciją bei veikimo šaltinius, kurie nulemia konkrečius socialinius tyrimo dalyvių veiksmus. 

Vertinant programos įgyvendinimo kokybės lygį, buvo atsižvelgta į pagrindinius projekto  “Reflektyvaus vertybinių nuostatų ugdymo modelio diegimas bendrojo lavinimo mokyklose”  tikslus bei sprendžiamos problemos turinį.

Pagrindinis projekto tikslas – prisidėti prie ugdymo turinio orientavimo į mokinių vertybinių nuostatų įsisąmoninimą, diegiant inovatyvų reflektyvaus vertybinių nuostatų ugdymo modelį. Vertybių devalvacija tiesiogiai įtakojo tai, jog vis daugiau mokinių ir mokytojų patiria patyčias ir diskriminavimą mokymo/-si aplinkoje. Projekto metu siekta suformuoti vertybines nuostatas, kurios taptų visuminiu procesu, apimančiu visus mokymo ir ugdymo lygius. Šiam tikslui pasiekti projekto dalyviams buvo pristatytas reflektyvus vertybinių nuostatų ugdymo modelis, kurio įgyvendinimas laiduotų kokybišką mokymo/-si procesą.

Daugelis dalyvių pabrėžė, jog didžiausią susidomėjimą šiuo projektu lėmė dabartinė situacija švietimo sistemoje ir mokyklos atmosferoje. Tyrimo analizė atskleidė aukštą projekto dalyvių motyvacijos lygį. Neginčijamai sutariama, jog dvasinė krizė, ištikusi šiandienos mokymosi procesą, yra tiesiogiai susijusi su vertybių įsisąmoninimu ir jų praktikavimu kasdienybėje. Ir pedagogai, ir mokiniai pabrėžė, kad tik turintis prasmės suvokimą asmuo geba gyventi pilnavertį gyvenimą ir ugdyti šalia esančius. Kalbėdami apie dvasinę naudą, projekto dalyviai pažymėjo asmeninį norą tobulėti, siekti naujų žinių ir įgūdžių. Dažniausiai minimas noras perprasti Švento Rašto išmintį ir ją pritaikyti kasdieniame ugdymo procese. Todėl profesinis tobulėjimas taip pat labai svarbi motyvacijos ekvivalentė. Atsižvelgdami į šiuolaikinę mokyklos bendruomenės padėtį ir mokymo turinį, dalyviai dažniausiai minėjo norą gebėti pritaikyti įgytas žinias bendraujant su mokiniais; asmeniniu pavyzdžiu sukurti bendravimo modelį, kuris padėtų mokiniams ne tik mokytis, bet ir ugdytis. Daugelis dalyvių pripažino mokymosi komandoje naudą, motyvuodami tuo, jog „visada kelios galvos yra geriau nei viena“.

Projekto metu diegtas vertybinių nuostatų ugdymo modelis grindžiamas vertybėmis, formuojančiomis dorovingą asmenybę. Pagrindinių vertybių - gyvybės, žmogaus orumo, teisingumo, išraiška randama Švento Rašto tekstuose. Tyrimas atskleidė, jog mokytojų patirtis vertybinių nuostatų sampratoje dažniausiai susijusi su dvasiniais aspektais, tokiais kaip šeima, meilė, atsakomybė, tikėjimas. Tuo tarpu mokiniai pirmaisiais projekto vykdymo metais dažniau akcentavo materialines vertybes, materialinį turtą, daiktus ir pinigus. Antraisiais projekto vykdymo metais mokinių požiūris į vertybes kito, dažniau akcentuotos dvasines vertybės: tikėjimas, teisingumas, meilė ir viltis.

Refleksijos metodas išplėtė dalyvių sampratą apie vertybinių nuostatų ugdymo galimybes pamokose, todėl refleksiją dalyviai vertino kaip prasmingą procesą, kuris turi didelės įtakos dalyvių asmeniniam ir profesiniam tobulėjimui. Mokytojai pabrėžė, jog šio metodo pagalba gebės reflektuoti savo profesinę veiklą ir ją kreipti pozityviam asmenybės ugdymui.  Gauta teorinė informacija ir praktiniai užsiėmimai padės kurti saugią mokinio emocinį, socialinį, intelektualinį, dvasinį vystymąsi palaikančią ugdymosi aplinką.

Tyrimo metu atskleista, jog mokiniams mokymosi procesas ir vertybių ugdymas taip pat yra svarbus. Tačiau efektyviausiais ir  labiausiai priimtinais informacijos perdavimo būdais mokiniai įvardijo aktyvius mokymo/-si metodus, kurių metu vyksta betarpiškas mokytojo ir mokinio/mokinių grupės bendravimas ir bendradarbiavimas. Kritinį ir kūrybinį mąstymą mokiniai įvardijo kaip vieną progresyviausių saviraiškos būdų, laiduojančių vertybinį aplinkos vertinimą. 

Reflektyvaus vertybinių nuostatų ugdymo modelio pagalba mokiniai pažino ir įsisąmonino savo ir aplinkos vertybines nuostatas bei jų įtaką vykstantiems procesams, sustiprino bendravimo ir bendradarbiavimo įgūdžius, grįstus pagarba ir atsakomybe.

Tolimesnė projekto nauda – mokymo procese dalyvavusių asmenų gebėjimas ugdymo procese taikyti reflektyvaus vertybinių nuostatų ugdymo modelį. Tai tiesiogiai lems mokinių vertybinių nuostatų ugdymą, kuris turės įtakos jų bendrųjų kompetencijų ugdymo procesui bei tolesnei integracijai į darbo rinką ir visuomenės procesus.

Projektas finansuotas Europos Socialinio fondo bei Lietuvos Respublikos biudžeto lėšomis. Daugiau informacijos apie projekto „Reflektyvaus vertybinių nuostatų ugdymo modelio diegimas bendrojo lavinimo mokyklose” tyrimo ataskaitą rasite internetiniame puslapyje www.gtinstitutas.lt