Bibliodrama kaip Lectio Divina

Maiklas de Vertjiu (Michael de Vertieul) rašo apie šešis Lectio Divina principus. Pažvelkime į šiuos principus bibliodramos šviesoje.

  1. Tai dialogas tarp užrašyto Biblijos žodžio ir gyvenimo patirties.

Dialogas vyksta, kai vienas kalba, o kitas klausosi, kai yra atvirumas įeiti į vienas kito pasaulį. Tai ir vyksta bibliodramoje. Žodžio pasakojimas kalbasi su mūsų gyvenimo istorija ir atvirkščiai. Klausantis, klausiant klausimus, aiškinantis ir įvairiais būdais Žodį darant gyvu dialogas atneša vaisių.

  1. Ji turi nuostatą, kad kiekvienas Biblijos tekstas kalba vaizduotei

Raštas yra pasakojimų knyga parašyta įvairiais būdais – proza, poezija, istorija, palyginimais, maldomis, etc. Jis patrauklus proto akiai ir įgalina praturtinantį susitikimą. Bibliodramoje Žodžio pasakojimas pristatomas dalyviams tokiais būdais ir priemonėmis, kad sukuria erdvę dialogui. Kreipdamasis į pojūčius, pasakojimas atgyja žmoguje ir bendruomenėje.

  1. Atrandame dvigubą nuodėmės ir malonės pasakojimą, prima Biblijoje, po to asmeniniuose gyvenimuose, kiekvienos bendruomenės istorijoje ir pačioje žmonijoje.

Bibliodrama siekia įvesti žmones į daugelį jų gyvenimo aspektų. Per Raštą jie atranda ir vis iš naujo atranda gerumą savyje, įgauna jėgos susidurti su savo ribotumais ir silpnybėmis. Iš gilesnio atidumo sau atradimo procesas veda į bendruomenę ir visuomenę.

  1. Skiriasi nuo daugumos Biblijos skaitymo metodų, nes ji praktikuoja ir teologiją ir maldą.

Žodis per patirtį atskleidžia amžinąsias tiesas. Kiekvieno Žodžio patirtis tampa veidrodžiu iš kurio mokosi kiti. Jie moko esminės vertybės gyvenime per susitikimą su žmogumi. Atradimai žmogų nuveda į širdį ir traukia jį/ą melstis viduje ir su kitais.

  1. Tai gali daryti visi, nepaisant išsilavinimo.

Kadangi bibliodrama užsiima kūno judesiais ir drąsina žmones būti, ji gali apimti bet kokią žmonių grupę: senus, jaunus, poras, vaikus etc.

  1. Reikalauja asmeninės laisvės ir bendruomenės pajautimo.

Nors niekas nėra verčiamas daryti bet ką, ko ji/s nenorėtų, ar dalintis daugiau nei ji/s galėtų pakelti, bibliodrama priklauso nuo asmens atvirumo bendruomenei. Erdvė, kurią savo kelionėje suteikiame kitiems tampa mums šaltiniu, kuris pripildo mus per juos.

Šie principai įalina visuminį poveikį, kai dirbama keturiais lygmenimis: emociniu (jausmai), kognityviniu (žinios), dvasiniu (adoracija) ir socialiniu lygmeniu (veikimas).