Projektai

Projekto tikslas: suteikti tolesnį ugdymą dvasiniams palydėtojams ir didinti dvasinio palydėjimo/reflektyvaus konsultavimo žinomumą bei preinamumą Lietuvoje.

Numatomos projekto veiklos (2023–2024m.):

• 2 k. per metus surengti reflektyvaus konsultavimo žinių atnaujinimo susitikimus. Metuose numatomi 2 susitikimai: 1 savaitgalio ir 1 dienos trukmės.
• 2 k. per metus rengti konsultacinio pobūdžio supervizijas. Susitikimų tikslas – analizuoti kilusius klausimus palydėjimo/reflektyvaus konsultavimo srityje.
• 1 k. per metus surengti neuroedukacijos ciklą, skirtą dvasinio palydėjimo vadovų emocinio ir socialinio intelekto ugdymui. 1 ciklo trukmė – 7 susitikimai po 2,5 val.;
• Dvasinio palydėjimo/reflektyvaus konsultavimo informacinio viešinimo veikla.

Tikslas: Programas pritaikyti patogioms nuotolinėms studijoms sukuriant naują nuotolinio mokymo platformą

Pasaulyje kilus Covid_19 ligos pandemijai instituto veiklą teko perorganizuoti į nuotolinę veiklą. Stipriai pasikeitus kontekstui, reikėjo keisti darbo sąlygas ir užduotis: programas pritaikyti patogioms nuotolinėms studijoms sukuriant naują nuotolinio mokymo platformą, filmuoti kokybiškas video paskaitas, pritaikyti medžiagą nuotoliniam mokymui. Kadangi nuotolinių studijų neriboja laikas ir erdvė, vis daugiau atokiose vietose gyvenančių lietuvių prisijungia į mūsų programas. Numatyta plėsti nuotolinio darbo apimtis ir dirbti ne tik Lietuvoje, bet perorganizavus veiklą į programas kviesti lietuvius, gyvenančius visame pasaulyje.

Tikslas: stiprinti visuomenės dvasinę ir emocinę sveikatą, per emocinio ir dvasinio intelekto ugdymą.

Tikslinės grupės: bendruomenės Lietuvoje ir užsienyje.

Šiuo projektu Gyvenimo ir tikėjimo institutas atsiliepia į dabartines Lietuvos ir pasaulio aktualijas (karantinas, karas Ukrainoje), kurios paskutinius 2 metus neigiamai veikė ir veikia žmonių savijautą bei elgseną. Šiuo projektu gerinsime prieinamumą gauti emocinę – dvasinę pagalbą.

Tikslas: išmokyti kurso dalyvius ignaciškos meditacijos, padėti rasti resursų spręsti emocinės srities problemas, stiprinant dvasinį intelektą.

Kurso dalyviai bus supažindinti su teorine dalimi: kas yra meditacija ir kontempliacija, kuo krikščioniška meditacija skiriasi nuo rytų tradicjos meditacijos, su ignaciškos meditacijos dalimis, taip pat kuo meditacija skiriasi nuo kontempliacijos.

Dalyviai praktiškai atliks meditacijas ir savirefleksiją meninės raiškos priemonėmis – tapymu, grupėje, aptars meditacijos vaisius.

Naudodami menines raiškos priemones dalyviai sieks geresnio savęs pažinimo, emocinių kliūčių įveikimo bei meditacijos vaisių įsivertinimo.

Projektas remiamas LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Valstybės skirta suma: 6 000,00 Eur. Instituto įnašas: 2 188,20 Eur.

Projekto įgyvendinimo laikotarpis: 2021 m. sausio 1 d. – gruodžio 31 d.

Projekto tikslas: Ugdyti tėvystės įgūdžius ir pagarbiu elgesiu paremtą šeimos santykių kultūrą, plėtojant pozityvius auklėjimo metodus.

Projekto uždaviniai:

1.      lavinti gebėjimą valdyti stresines situacijas ir konstruktyviai spręsti konfliktus su savo vaikais;

2.      lavinti gebėjimą atpažinti savo psichologinius ir socialinius poreikius bei jausmus ir juos konstruktyviai reikšti;

3.      mokytis atpažinti savo vaiko skirtingų amžiaus tarpsnių poreikius ir juos atliepti;

4.      lavinti nesmurtinio (pagarbaus) bendravimo su savo vaikais patirtį.

Tikslinės grupės: Vaikų turintys ir tėvystei besiruošiantys asmenys. Bendras dalyvių skaičius – 140.

Projekto veiklos: kursas „Išmanioji tėvystė“ (1 gr., 20 val.), kursas „Raktas į sutarimą: 4 pagarbaus bendravimo su vaiku žingsniai“ (2 gr., 24 val.), kursas „Raktas į sutarimą: išgirsti ir išklausyti vaiką“ (3 gr., 20 val.), praktinis seminaras „Laisvė ir ribos doroviniame vaikų ugdyme“ (2 gr., 4 val.), praktinis seminaras „Savęs ir kito pažinimas, naudojant bibliodramą“ (2 gr., 8 val.).

Rezultatai

Vaikų turintys ir tėvystei besiruošiantys asmenys: mokysis bendrauti su vaiku pagarbiai (nenaudojant nei fizinio, nei psichologinio smurto); mokysis atpažinti savo psichologinius ir socialinius poreikius bei jausmus ir juos konstruktyviai reikšti; mokysis valdyti stresines situacijas ir stiprius neigiamus jausmus neišliejant jų ant vaikų; mokysis efektyviai ir pagarbiai spręsti konfliktus su vaikais; mokysis atpažinti savo vaiko skirtingo amžiaus tarpsnių poreikius ir juos atliepti; siekti ilgalaikio tikslo bendraujant su vaiku; įgaus žinių, kaip įgalinti vaiko moralinio brendimo laisvę, kaip atpažinti ir lydėti vaikus jų visapusiško dvasinio ir fizinio augimo bei autentiškos autonomijos puoselėjimo procesuose; susipažins su pagrindinėmis vertybinėmis nuostatomis, formuojančiomis teigiamą paauglių santykį su savimi, aplinka ir suaugusiaisiais; stiprins empatiją savo paties ir savo vaiko atžvilgiu; planuos konkrečius žingsnius, kaip naujai įgytas žinias ir gebėjimus naudos šeimoje.

Ilgalaikėje perspektyvoje tėvai/įtėviai/globėjai gebės lengviau kurti pagarba, atsakomybe ir pasitikėjimu pagrįstus santykius su savo vaiku, savarankiškai rasti pozityvius problemų sprendimo būdus, sutvirtės emociniai ryšiai su vaiku ir pagerės šeimos mikroklimatas.

Projekto veiklų rezultatai: projekto metu numatoma suorganizuoti 5 kursai/seminarai (10 grupių). Bendras dalyvių skaičius yra 136. Veiklos vyksta Kaune, Prienuose, Marijampolėje, Alytuje, Vievyje, Kybartuose, Šakiuose. Dėl pandemijos kursams persikėlus į virtualią erdvę, veiklos buvo orientuotos į numatytų vietovių, bendruomenių žmones.

Projektas dalinai finansuotas Lietuvių Katalikų Religinės Šalpos (JAV) lėšomis. Skirta suma 626 Eur.  

Projekto trukmė: 2021 m. sausio 1 d. – birželio 31 d.

Projekto tikslas: ugdyti ir stiprinti Lietuvos šeimą, pagrįstą krikščioniškomis vertybėmis ir pagarbiu elgesiu.

Veiklos: kursas „Raktas į sutarimą: išgirsti ir būti išgirstiems“ (2 gr. x 24 val.), kursas „Raktas į sutarimą: apdovanojanti bendrystė“ (1 gr. x 20 val.), praktinis seminaras „Savęs ir kito pažinimas naudojant bibliodramą“ (2 gr. x 8 val.) ir kursas „Išmanioji tėvystė“ (1 gr. x 20 val.).

Tikslinės grupės: projekte dalyvaus 80 susituokusių asmenų, besiruošiančių santuokai asmenų ir vienišų tėvų.

Projekto rezultatai. Šio projekto metu dalyviai bus skatinami puoselėti krikščioniškas šeimos vertybes; mokysis pagarbiai išsakyti savo norus, poreikius ir išreikšti emocijas; lavins pagarbaus bendravimo, kalbėjimosi ir išklausymo įgūdžius, būti jautriais ir vertinti vienas kitą kaip asmenį; įsivardins savo šeimos stipriąsias ir silpnąsias puses; praktikuos įvairius bendruomeninės maldos būdus; mokysis efektyviai ir pagarbiai spręsti konfliktus; stiprins gebėjimą bendrauti ir bendradarbiauti naudojant verbalinius ir neverbalinius komunikavimo būdus; mokysis priimti konstruktyvius sprendimus ribinėse situacijose; stiprins savivertės jausmą; mokysis bendrauti su savo vaikais pagarbiai (nenaudojant nei fizinio, nei psichologinio smurto); atpažinti savo vaikų skirtingų amžiaus tarpsnių poreikius ir juos atliepti; siekti ilgalaikio tikslo bendraujant su vaikais; įgaus žinių, kaip įgalinti vaiko moralinio brendimo laisvę, kaip atpažinti ir lydėti vaikus jų visapusiško dvasinio ir fizinio augimo bei autentiškos autonomijos puoselėjimo procesuose; emociškai saugioje aplinkoje nagrinės grupės keliamus konkrečius šeimos santykių klausimus; gaus emocinį palaikymą ir sustiprinimą; suplanuos konkrečius žingsnius, kaip įgytas žinias ir įgūdžius panaudoti puoselėjant santykius šeimoje.

Projektas dalinai finansuotas KOCH foundation (JAV) lėšomis. Skirta suma: 10 000 USA dolerių.

Projekto įgyvendinimo laikotarpis: 2021 m. kovo 1 d. – 2022 m. kovo 1 d.

Projekto tikslas: evangelizuoti Lietuvos žmones.

Projekto uždaviniai:

• padėti žmonėms integruoti krikščioniškas vertybes į savo kasdienį gyvenimą;
• šviesti socialinius darbuotojus ir savanorius, dirbančius su vaikais (ypač iš socialiai pažeidžiamų šeimų);
• suteikti palaikymą ir pastiprinimą vadovams, katechetams, pastoraciniams darbuotojams. 

Projekto veiklos: projekto metu planuojama suorganizuoti 5 kursai (8 grupės), 6 seminarai (10 grupių) ir 1 rekolekcijų savaitgalis (1 grupė), 3 nuotolinio mokymo kursai (3 grupės). Bendras dalyvių skaičius yra 376. Veiklos vyks Kauno ir Vilniaus arkivyskupijose, Šiaulių, Vilkaviškio ir Panevėžio vyskupijose.

Projektas remiamas LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Valstybės skirta suma: 6 000,00 Eur. Instituto įnašas: 2 188,20 Eur.

Projekto įgyvendinimo laikotarpis: 2020 m. vasario 1 d. – gruodžio 31 d.

Projekto tikslas: Ugdyti tėvystės įgūdžius ir pagarbiu elgesiu paremtą šeimos santykių kultūrą, plėtojant pozityvius auklėjimo metodus.

Projekto uždaviniai:

1.      lavinti gebėjimą valdyti stresines situacijas ir konstruktyviai spręsti konfliktus su savo vaikais;

2.      lavinti gebėjimą atpažinti savo psichologinius ir socialinius poreikius bei jausmus ir juos konstruktyviai reikšti;

3.      mokytis atpažinti savo vaiko skirtingų amžiaus tarpsnių poreikius ir juos atliepti;

4.      lavinti nesmurtinio (pagarbaus) bendravimo su savo vaikais patirtį.

Tikslinės grupės: Vaikų turintys ir tėvystei besiruošiantys asmenys. Bendras dalyvių skaičius – 140.

Projekto veiklos: kursas „Išmanioji tėvystė“ (1 gr., 20 val.), kursas „Raktas į sutarimą: 4 pagarbaus bendravimo su vaiku žingsniai“ (4 gr., 24 val.), kursas „Raktas į sutarimą: išgirsti ir išklausyti vaiką“ (2 gr., 20 val.), praktinis seminaras „Laisvė ir ribos doroviniame vaikų ugdyme“ (2 gr., 4 val.).

Rezultatai

Vaikų turintys ir tėvystei besiruošiantys asmenys: mokysis bendrauti su vaiku pagarbiai (nenaudojant nei fizinio, nei psichologinio smurto); mokysis atpažinti savo psichologinius ir socialinius poreikius bei jausmus ir juos konstruktyviai reikšti; mokysis valdyti stresines situacijas ir stiprius neigiamus jausmus neišliejant jų ant vaikų; mokysis efektyviai ir pagarbiai spręsti konfliktus su vaikais; mokysis atpažinti savo vaiko skirtingo amžiaus tarpsnių poreikius ir juos atliepti; siekti ilgalaikio tikslo bendraujant su vaiku; įgaus žinių, kaip įgalinti vaiko moralinio brendimo laisvę, kaip atpažinti ir lydėti vaikus jų visapusiško dvasinio ir fizinio augimo bei autentiškos autonomijos puoselėjimo procesuose; susipažins su pagrindinėmis vertybinėmis nuostatomis, formuojančiomis teigiamą paauglių santykį su savimi, aplinka ir suaugusiaisiais; stiprins empatiją savo paties ir savo vaiko atžvilgiu; planuos konkrečius žingsnius, kaip naujai įgytas žinias ir gebėjimus naudos šeimoje.

Ilgalaikėje perspektyvoje tėvai/įtėviai/globėjai gebės lengviau kurti pagarba, atsakomybe ir pasitikėjimu pagrįstus santykius su savo vaiku, savarankiškai rasti pozityvius problemų sprendimo būdus, sutvirtės emociniai ryšiai su vaiku ir pagerės šeimos mikroklimatas.

Projekto veiklų rezultatai: projekto metu buvo suorganizuoti 4 kursai/seminarai (9 grupės). Bendras dalyvių skaičius yra 120. Veiklos vyko Kaune, Raudondvaryje, Vievyje, Prienuose, Kybartuose. Dėl pandemijos kursams persikėlus į virtualią erdvę, veiklos buvo orientuotos į numatytų vietovių, bendruomenių žmones.

Projektas dalinai finansuotas Lietuvių Katalikų Religinės Šalpos (JAV) lėšomis. Skirta suma 887,94 €.

Projekto trukmė: 2020 m. sausio 1 d. – birželio 30 d.

Projekto tikslas: stiprinti Lietuvos visuomenės dvasinę ir emocinę sveikatą, vadovaujantis katalikiškomis vertybėmis ir pagarbaus bendravimo modeliu.

Veiklos: kursai „Raktas į sutarimą“ (18 val. x 2 grupės), „Išmanioji tėvystė“ (20 val. x 1 grupė) ir „Maldos praktika“ (24 val. x 2 grupės); seminarai „Krikščioniška meditacija: teorija ir praktika“ (6 val. x 1 grupė) ir „Kontempliatyvus šokis“ (6 val. x 1 grupė).

Tikslinės grupės: krizes (pvz., skyrybos, sunkumai dėl įvairių priklausomybių) išgyvenančių šeimų suaugę asmenys; socialiniai darbuotojai, savanoriai ir kiti asmenys, teikiantys pagalbą socialinius, dvasinius, emocinius sunkumus patiriantiems asmenims; kiti asmenys, siekiantys dvasiškai ir emociškai tobulėti. Viso projekte dalyvaus 105 asmenys.

Šiuo projektu siekiame: atskleisti artimo meilės sąvoką ir ugdyti artimo meilę skatinant skirtingumais praturtintą bendrystę; ugdyti gebėjimą atpažinti savo psichologinius ir socialinius poreikius bei jausmus ir juos konstruktyviai reikšti; ugdyti nepakantumą psichologiniam smurtiniam elgesiui tiek su savimi, tiek su kitais; ugdyti gebėjimą su savimi ir kitais elgtis pagarbiai ir labiau branginančiai; ugdyti šeimos santykių kultūrą, paremtą pagarbiu elgesiu ir artimo meile; suteikti dvasinį palaikymą mokant įvairių maldos ir bendrystės su Dievu būdų; skatinti gerbti kiekvieno religinį apsisprendimą suvokiant nelygstamą katalikybės vertę. Taigi, šiuo projektu siekiame suteikti žmonėms dvasinę ir emocinę pagalbą bei palaikymą, įsisąmoninant Katalikų Bažnyčios mokymą savęs ir artimo meilės atžvilgiu.

Projektas dalinai finansuotas Lietuvių Katalikų Religinės Šalpos (JAV) lėšomis. Skirta suma 861,73 €).  

Projekto trukmė: 2020 m. rugsėjo 1 d. – gruodžio 31 d.

Projekto tikslas: ugdyti ir stiprinti Lietuvos šeimą, pagrįstą krikščioniškomis vertybėmis ir pagarbiu elgesiu.

Veiklos: kursas „Raktas į sutarimą: išgirsti ir būti išgirstiems“ (2 gr. x 24 val.), praktinis seminaras „Laisvė ir ribos doroviniame vaikų ugdyme“ (1 gr. x 4 val.), praktinis seminaras „Savęs ir kito pažinimas naudojant bibliodramą“ (2 gr. x 8 val.) ir „Moterų maldos grupė“ (1 gr. x 24 val.).

Tikslinės grupės: projekte dalyvaus 78 susituokę asmenys, besiruošiantys santuokai asmenys ir vieniši tėvai.

Projekto rezultatai. Šio projekto metu dalyviai bus skatinami puoselėti krikščioniškas šeimos vertybes; mokysis pagarbiai išsakyti savo norus, poreikius ir išreikšti emocijas; lavins pagarbaus bendravimo, kalbėjimosi ir išklausymo įgūdžius, būti jautriais ir vertinti vienas kitą kaip asmenį; įsivardins savo šeimos stipriąsias ir silpnąsias puses; praktikuos įvairius bendruomeninės maldos būdus; mokysis efektyviai ir pagarbiai spręsti konfliktus; stiprins gebėjimą bendrauti ir bendradarbiauti naudojant verbalinius ir neverbalinius komunikavimo būdus; mokysis priimti konstruktyvius sprendimus ribinėse situacijose; stiprins savivertės jausmą; mokysis bendrauti su savo vaikais pagarbiai (nenaudojant nei fizinio, nei psichologinio smurto); atpažinti savo vaikų skirtingų amžiaus tarpsnių poreikius ir juos atliepti; siekti ilgalaikio tikslo bendraujant su vaikais; įgaus žinių, kaip įgalinti vaiko moralinio brendimo laisvę, kaip atpažinti ir lydėti vaikus jų visapusiško dvasinio ir fizinio augimo bei autentiškos autonomijos puoselėjimo procesuose; emociškai saugioje aplinkoje nagrinės grupės keliamus konkrečius šeimos santykių klausimus; gaus emocinį palaikymą ir sustiprinimą; suplanuos konkrečius žingsnius, kaip įgytas žinias ir įgūdžius panaudoti puoselėjant santykius šeimoje.

Projektas dalinai finansuotas Lietuvių Katalikų religinės šalpos (JAV) lėšomis. Skirta suma: 871,54 Eur.

Projekto trukmė: nuo 2019 m. spalio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d.

Projekto tikslas: stiprinti ir puoselėti Lietuvos šeimą, pagrįstą krikščioniškomis vertybėmis ir pagarbiu elgesiu.

Projekto rezultatai:

Šio projekto metu dalyviai bus skatinami puoselėti krikščioniškas šeimos vertybes; susipažins su Katalikų Bažnyčioje paskelbtų šventųjų sutuoktinių gyvenimų pavyzdžiais; mokysis dalintis tikėjimo patirtimi, įsivardinant pagrindinius galimus šventumo bruožus savo šeimoje; bus skatinami puoselėti atvirumą ir pagarbą gyvybei; geriau supras esminius vyrų ir moterų psichologinius skirtumus ir mąstymo ypatumus; mokysis pagarbiai išsakyti savo norus, poreikius ir išreikšti emocijas; lavins pagarbaus bendravimo, kalbėjimosi ir išklausymo įgūdžius; mokysis priimti sutuoktinį tokį, koks jis/ji yra; mokysis efektyviai ir pagarbiai spręsti konfliktus; mokysis bendrauti su savo vaikais pagarbiai (nenaudojant nei fizinio, nei psichologinio smurto); atpažinti savo vaikų skirtingų amžiaus tarpsnių poreikius ir juos atliepti; suplanuos konkrečius žingsnius, kaip įgytas žinias ir įgūdžius panaudoti puoselėjant santykius šeimoje.

Rezultatai:

Viso projekte dalyvaus 108 susituokę asmenys ir besiruošiantys santuokai asmenys.

Projektas dalinai finansuotas KOCH foundation (JAV) lėšomis. Skirta suma: 8940 Eur.

Projekto įgyvendinimo laikotarpis: 2019 m. kovo 1 d. – 2020 m. vasario 29 d.

Projekto tikslas: evangelizuoti Lietuvos žmones.

Projekto uždaviniai:

• padėti žmonėms integruoti krikščioniškas vertybes į savo kasdienį gyvenimą;
• šviesti socialinius darbuotojus ir savanorius, dirbančius su vaikais (ypač iš socialiai pažeidžiamų šeimų);
• suteikti palaikymą ir pastiprinimą vadovams, katechetams, pastoraciniams darbuotojams. 

Projekto veiklos: projekto metu buvo suorganizuoti 8 kursai/seminarai (16 grupių) ir 2 rekolekcijų savaitgaliai (3 grupėms). Bendras dalyvių skaičius yra 333. Veiklos vyko Kauno ir Vilniaus arkivyskupijose, Šiaulių, Vilkaviškio ir Panevėžio vyskupijose.

Projektas remiamas LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Valstybės skirta suma: 6 000,00 Eur. Instituto įnašas: 1 532,00 Eur.

Projekto įgyvendinimo laikotarpis: 2019 m. balandžio 1 d. – gruodžio 31 d.

Projekto tikslas: Ugdyti savarankišką ir konstruktyviai funkcionuojančią šeimą, kurios narių tarpusavio santykiai pagrįsti pagarba ir atsakomybe.

Projekto uždaviniai:

1.      ugdyti pagarbiu elgesiu ir atsakomybe paremtą šeimos santykių kultūrą;
2.      lavinti gebėjimą konstruktyviai spręsti konfliktus ir valdyti stresines situacijas;
3.      skatinti pamatinių šeimos vertybių puoselėjimą;
4.      plėtoti pozityvius auklėjimo metodus.

Tikslinės grupės: susituokę ir besiruošiantys santuokai asmenys.

Projekto veiklos: seminarai „Tvirta ir sveika santuoka visam gyvenimui“ (16 val., 2 gr.), „Raktas į sutarimą: išgirsti ir būti išgirstiems“ (18 val., 2 gr.), Raktas į sutarimą: apdovanojanti bendrystė“ (15 val., 1 gr.), „Savęs ir kito pažinimas naudojant bibliodramą“ (8 val., 2 gr.) ir „Išmanioji tėvystė“ (20 val., 3 gr.)

Rezultatai:

163 susituokę asmenys ir besiruošiantys santuokai asmenys pasiekė tokius rezultatus:

• geriau suprato esminius vyrų ir moterų psichologinius skirtumus ir mąstymo ypatumus; mokėsi pagarbiai išsakyti savo norus, poreikius ir išreikšti emocijas; lavino pagarbaus bendravimo, kalbėjimosi ir išklausymo įgūdžius; buvo skatinami puoselėti pamatines šeimos vertybes; mokėsi priimti sutuoktinį tokį, koks jis/ji yra; įsivardino savo šeimos stipriąsias ir silpnąsias puses; mokėsi efektyviai ir pagarbiai spręsti konfliktus; stiprino savivertės jausmą; gavo emocinį palaikymą ir pastiprinimą; suplanavo konkrečius žingsnius, kaip įgytas žinias ir įgūdžius panaudoti puoselėjant santykius šeimoje;
• mokėsi bendrauti su savo vaikais pagarbiai (nenaudojant nei fizinio, nei psichologinio smurto); atpažinti savo vaikų skirtingų amžiaus tarpsnių poreikius ir juos atliepti; siekti ilgalaikio tikslo bendraujant su vaikais; susipažino su pagrindinėmis vertybinėmis nuostatomis, formuojančiomis teigiamą paauglių santykį su savimi, aplinka ir suaugusiaisiais; planavo konkrečius žingsnius, kaip naujai įgytas žinias ir gebėjimus naudos šeimoje.Ilgalaikėje perspektyvoje sutuoktiniai gebės lengviau kurti pagarba, atsakomybe ir pasitikėjimu pagrįstus tarpusavio santykius su šeimos nariais, savarankiškai rasti pozityvius šeimyninių problemų sprendimo būdus, sutvirtės emociniai šeimos narių tarpusavio ryšiai ir pagerės šeimos mikroklimatas.

Projektas dalinai finansuotas Lietuvių Katalikų religinės šalpos (JAV) lėšomis. Skirta suma: 1687,76 Eur.

Projekto trukmė: nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. iki 2019 m. kovo 31 d.

Projekto tikslas: stiprinti ir puoselėti Lietuvos šeimą, pagrįstą krikščioniškomis vertybėmis ir pagarbiu elgesiu.  

Projekto uždaviniai:

·        ugdyti pagarbiu elgesiu paremtą šeimos santykių kultūrą ir atsakomybę;

·        lavinti gebėjimą konstruktyviai spręsti konfliktus;

·        skatinti krikščioniškų šeimos vertybių puoselėjimą;

·        mokyti dalintis tikėjimo patirtimi šeimoje;

·        plėtoti pozityvius bendravimo su paaugliais būdus;

·        skatinti gautas žinias ir įgūdžius taikyti kasdieniame šeimos gyvenime.

Rezultatai:

Viso projekte dalyvavo 259 susituokę asmenys ir besiruošiantys santuokai asmenys.

Projektas remiamas LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Skirta suma: 3 356,00 Eur. 

Projektas įgyvendinamas be partnerių.

Projekto įgyvendinimo laikotarpis: 2018 m. rugsėjo 1 d. – gruodžio 31 d.

Projekto tikslas: ugdyti savarankišką ir gyvybingą šeimą, pagrįstą tradicinėmis vertybėmis ir pagarbiu elgesiu.

Projekto uždaviniai:

1. ugdyti pagarbiu elgesiu paremtą šeimos santykių kultūrą ir atsakomybę;

2. lavinti gebėjimą konstruktyviai spręsti konfliktus;

3. skatinti tradicinių šeimos vertybių puoselėjimą;

4. plėtoti pozityvius auklėjimo metodus;

5. skatinti gautas žinias ir įgūdžius taikyti kasdieniame šeimos gyvenime.

Tikslinės grupės: susituokę ir besiruošiantys santuokai asmenys.

Projekto veiklos

Sutuoktinių ir šeimų stiprinimui bei ugdymui numatyta organizuoti 4 seminarus: „Tvirta ir sveika santuoka visam gyvenimui“ (16 val.), „Per juokus į geresnę santuoką“ (8 val.), „Raktas į sutarimą: išgirsti ir būti išgirstiems“ (18 val.) ir „Išmanioji tėvystė“ (30 val.). Seminarai organizuojami remiantis suaugusiųjų švietimo principais ir metodika. Susikalbėjimą ir supratimą poroje stiprina seminarų metu skatinami kalbėjimosi poroje pratimai, laiškų vienas kitam rašymas, dalyvių diskusijos ir pasidalijimai, darbas grupėse.

Rezultatai

183 susituokę asmenys ir besiruošiantys santuokai asmenys pasiekė tokius rezultatus:

1. mokėsi geriau suprasti esminius vyrų ir moterų psichologinius skirtumus ir mąstymo ypatumus; mokėsi pagarbiai išsakyti savo norus, poreikius ir išreikšti emocijas; lavino pagarbaus bendravimo, kalbėjimosi ir išklausymo įgūdžius; buvo skatinami puoselėti tradicines šeimos vertybes; mokėsi priimti sutuoktinį tokį, koks jis/ji yra; įsivardino savo šeimos stipriąsias ir silpnąsias puses; mokėsi efektyviai ir pagarbiai spręsti konfliktus; stiprino savivertės jausmą; gavo emocinį palaikymą ir pastiprinimą; suplanavo konkrečius žingsnius, kaip įgytas žinias ir įgūdžius panaudoti puoselėjant santykius šeimoje;
2. mokėsi bendrauti su savo vaikais pagarbiai (nenaudojant nei fizinio, nei psichologinio smurto); atpažinti savo vaikų skirtingų amžiaus tarpsnių poreikius ir juos atliepti; siekti ilgalaikio tikslo bendraujant su vaikais; susipažino su pagirndinėmis vertybinėmis nuostatomis, formuojančiomis teigiamą paauglių santykį su savimi, aplinka ir suaugusiaisiais;  planavo konkrečius žingsnius, kaip naujai įgytas žinias ir gebėjimus naudos šeimoje.

        Ilgalaikėje perspektyvoje sutuoktiniais gebės lengviau kurti pagarba ir pasitikėjimu apgrįstus tarpusavio santykius su šeimos nariais, savarankiškai rasti pozityvius šeimyninių problemų sorendimo būdus, sutvirtės emociniais šeimos narių tarpusavio ryšiais ir pagerės šeimos mikloklimatas.

Projektą finansuoja Kauno miesto savivaldybės programa „Iniciatyvos Kaunui“. Skirta suma: 1400 Eur.

Projekto įgyvendinimo laikotarpis: 2018 m. balandžio 1 d. – gegužės 31 d.

Projekto tikslas

Lavinti emocinį intelektą ir kurti socialinius ryšius pasitelkiant įvairias meno formas.

Projekto uždaviniai:

·         Suteikti prasmingą ir kūrybišką laisvalaikį.

·         Lavinti emocinį intelektą ir bendravimo kompetencijas. 

·         Padėti kurti socialinius ryšius ir/ar mažinti socialinę izoliaciją.

Tikslinės grupės:

·         Vyresnio amžiaus (nuo 60 metų) asmenys.

·         Vieniši asmenys nuo 25 iki 60 metų. 

·         Asmenys, patiriantys įvairius sunkumus (gaunantys mažas pajamas, bedarbiai, daugiavaikiai, įtėviai/globėjai, patiriantys santykių krizę, priklausomų nuo narkotinių medžiagų asmenų turinčių šeimų nariai ir kt.)  

·         Kiti asmenys, norintys turiningai praleisti laisvalaikį

Projekto veiklos

Kūrybiniai užsiėmimai „Kūryba teikia laisvę“ (8 susitikimai po 2 val.), kurių metu dalyviai buvo įtraukti į kūrybinį procesą: piešimą, audimą, lipdymą, vaidybą, šokį. Naudojant šokio, meno ir meditacijos sintezę buvo ugdomas dalyvių kūrybiškumas ir emocinis raštingumas, stiprinamas pasitikėjimas savimi ir kitais; dalyviai atkūrė/sustiprino santykį su savo kūnu ir aplinka, tapo dėmesingesni sau ir aplinkai, įgavo/sustiprino vidinę ramybę ir harmoniją.

Projekto rezultatai

Projekte dalyvavo 36 asmenys, iš kurių 13 virš 60 metų, 12 vienišų asmenų nuo 25 iki 60 metų, 9 įvairius sunkumus patiriantys asmenys ir 2 kiti asmenys.

Projekto dalyviai buvo įtraukti į kūrybiškas, turiningas laisvalaikio veiklas ir taip pagerėjo jų laisvalaikio kokybė; atrado įvairias meno formas kaip savęs ir kito pažinimo bei bendravimo būdą; buvo paskatinti keisti požiūrį į laisvalaikio leidimo būdus ir ieškoti prasmingo laisvalaikio ateityje; pakėlė emocinio raštingumo lygį ir pagerino bendravimo įgūdžius; sustiprino socialinius ryšius ar/ir sumažino socialinę izoliaciją. Daugiau miesto gyventojų turėjo galimybę susipažinti su kultūros paveldo objektu Perkūno namu-muziejumi, kuriame buvo vykdomos visos projekto veiklos. Instituto darbuotojai įgijo darbo su kultūriniais projektais patirties. 

Už pateiktą informaciją atsakingas tik autorius, Kauno miesto savivaldybė neatsako už pateiktą informaciją.

Projektas dalinai finansuotas JAV religinių bendruomenių lėšomis. Skirta suma  5 091,22 €.

Projekto įgyvendinimo laikotarpis: 2017 m. rugsėjo 1 d. – gruodžio 31 d.

Projekto tikslas: ugdyti nepakantumą smurtui artimoje aplinkoje ir skatinti pagarbiu elgesiu paremtus tarpusavio santykius.

Projekto uždaviniai:

• Ugdyti pagarbiu elgesiu paremtą šeimos santykių kultūrą.
• Ugdyti vaikų ir paauglių emocinius ir socialinius įgūdžius.
• Ugdyti mokyklos bendruomenės narių nepakantumą smurtiniam elgesiui tiek savyje, tiek kituose.
• Lavinti mokyklos bendruomenės narių gebėjimą atpažinti savo jausmus bei poreikius ir juos reikšti nenaudojant psichologinio smurto.

Tikslinės grupės

·          Krizinėse situacijose esančios ir su įvairiais sunkumais susiduriančios šeimos (nepilnos ir išsiskyrusios šeimos, mažas pajamas turinčios šeimos, priklausomų nuo narkotinių medžiagų asmenų turinčios šeimos ir kt.): tėvai ir vaikai/paaugliai nuo 4 iki 18 metų.

·          Šeimos, kuriose yra bent vienas įvaikintas arba globojamas nepilnametis vaikas: įtėviai/globėjai ir įvaikinti/globojami vaikai/paaugliai ar tose šeimose augantys biologiniai vaikai/paaugliai nuo 4 iki 18 metų.

·          Kitos šeimos, besirūpinančios savo šeimos emocine branda: tėvai ir vaikai/paaugliai nuo 4 iki 18 metų.

·          Bendrojo lavinimo mokyklų ugdytojai (klasės auklėtojai, mokytojai, psichologai, socialiniai darbuotojai, specialieji pedagogai, logopedai, mokytojų padėjėjai, mokyklos administracijos darbuotojai).

Projekto veiklos

Veiklos tėvams/įtėviams/globėjams: mokymai „Pagarbus bendravimas – raktas į sutarimą“, kursas „Asmeninis dvasinis palydėjimas“, refleksijos diena „Mano šeima rytoj“. Edukacinis užsiėmimas „Aš pasitikiu“. Veiklos vaikams: edukaciniai užsiėmimai „Draugystės dovana“, vaikų dienos stovykla, edukacinis užsiėmimas „Mano miesto istorija“. Veiklos mokyklų ugdytojams: paskaitos-edukaciniai užsiėmimai.

Projekto rezultatai

23 tėvai/įtėviai/globėjai išmoko geriau atpažinti savo psichologinius ir socialinius poreikius bei jausmus ir juos tinkamai reikšti; įgijo nesmurtinio (pagarbaus) bendravimo patirties; mokėsi atpažinti savo vaikų skirtingų amžiaus tarpsnių poreikius ir juos atliepti, siekti ilgalaikio tikslo bendraujant su vaikais; susipažino su pagrindinėmis vertybinėmis nuostatomis, formuojančiomis teigiamą paauglių santykį su savimi, aplinka ir suaugusiaisiais; stiprino savivertės jausmą; gavo emocinį palaikymą ir sustiprinimą, planavo konkrečius žingsnius, kaip naujai įgytas žinias ir gebėjimus naudos bendraujant su sutuoktiniu ir vaiku/ais.

25 vaikai mokėsi suvokti artimų žmonių, draugų ir draugystės reikšmę savo gyvenime, lavino gebėjimus, reikalingus norint susidraugauti ir palaikyti artimą ryšį su draugais ir šeimos nariais, mokėsi atrasti savo stipriąsias puses, buvo skatinami pasitikėti savimi ir kitais, susipažino su Perkūno namo – muziejaus ir Kauno miesto istorija XV-XVI a., senaisiais amatais, buvo skatinami perimti, puoselėti ir mylėti mūsų tautos kultūrą.

108 mokyklų ugdytojai mokėsi atpažinti smurtą artimoje aplinkoje, lavino gebėjimą atpažinti savo ir kito jausmus, susipažino su pykčio ir agresijos valdymo būdais, suprato poreikių svarbą ir griaunančią neteisingai išreikšto poreikio galią, susipažino su smurtinio elgesio valdymo strategijomis, gavo metodinę medžiagą apie nesmurtinio bendravimo ugdymą (šią medžiagą ugdytojai galės naudoti dirbant su mokiniais).

Ilgalaikėje perspektyvoje tėvai/įtėviai/globėjai gebės lengviau kurti pagarba ir pasitikėjimu pagrįstus tarpusavio santykius su šeimos nariais, savarankiškai rasti pozityvius šeimyninių problemų sprendimo būdus, pagerės šeimos mikroklimatas; vaikai ir paaugliai labiau pasitikės savimi ir kitais, gebės kurti artimesnius santykius su bendraamžiais ir suaugusiaisiais, sumažės socialiai nepriimtino elgesio šeimoje, mokykloje ir kitose socialinėse grupėse; pagerės mokyklos bendruomenės narių tarpusavio santykiai ir mokyklos mikroklimatas.

Projektas finansuojamas remiant Europos Komisijai, „Erasmus+“ programos lėšomis, kurią Lietuvoje administruoja Švietimo mainų paramos fondas. Skirta suma: 25204,00 Eur.

Projekto laikotarpis: 2017 m. rugpjūčio 21 d. – 2019 m. rugpjūčio 20 d.                  

Projekto tikslas: tobulinti VšĮ Gyvenimo ir tikėjimo institutas bibliodramos vadovų kvalifikaciją, siekiant atnaujinti esamas ir kurti naujas neformalaus suaugusiųjų ugdymo programas bei taikyti naujus suaugusiųjų mokymo metodus nacionaliniu ir europiniu lygiu.

Institute dirbančios bibliodramos vadovės Virginija Malinauskienė ir Vilhelmina Raubaitė-Mikelionienė projekto metu dalyvaus bibliodramos vadovų kvalifikacijos tobulinimo kursuose, kurie susideda iš 8 sesijų skirtingose Europos šalyse (viso 42 dienos).

Pagrindinės kursų temos: darbas su estetiniais metodais ir jų refleksija daugiakultūrinėje grupėje, konceptualus gebėjimas vertinti metodus, estetinės priemonės ir metodai padedantys suvokti tekstą, darbas su Biblijos teksto kontekstu (gilinimasis į jo istorinę, socialinę, politinę situaciją); pasirengimo bibliodramos procesui žingsniai ir įvairūs bibliodramos vaidinimo būdai, kūno įjungimas į bibliodramos procesą; bibliodramos ir krikščionybės šaknys Graikijoje; įžvalgos darbui su pabėgėliais; garsų ir įgalinančios fotografijos panaudojimas bibliodramoje; psichodrama, palyginamasis darbas su tekstu atsižvelgiant į skirtingas religines žydų ir krikščionių tradicijas; bibliodramos metodo tarpreliginėse praktikose refleksija, edukaciniai teatro metodai, bibliodramos užsiėmimai lauke; bendradarbiavimą ir taiką skatinantys metodai; savaiminės bibliodramos užsiėmimai.

Projekto poveikis kursų dalyvėms:

• 1) Įgijo kompetenciją kvalifikuotai organizuoti ir vesti bibliodramos užsiėmimus daugiakalbėje-daugiakultūrinėje grupėje.
• 2) Patobulino kompetenciją organizuoti ir vesti bibliodramos užsiėmimus vienos kultūros grupėje.

• 3) Plėtoja tarpreliginę-tarpkultūrinę patirtį.
• 4) Užmegė naudingus kontaktus ir susirado potencialių partnerių būsimiems daugiašaliams projektams.

Projekto poveikis Institutui:

• a) Sutvirtėjo Instituto bendradarbiavimas su kitomis Europos šalimis bibliodramos srityje ir sustiprėjo Instituto ugdomosios veiklos integracija į europinę Mokymosi visą gyvenimą erdvę.
• b) Institutas padidino galimybę įsitraukti į tarpreliginio dialogo skatinimą Europoje.
• c) Kursų dalyviai integravo gerąją patirtį ir naujus bibliodramos metodus, atnaujindami ir patobulindami esamas Instituto neformalaus ugdymo programas bei kurdami naujas.
• d) Sustiprino Instituto, kaip bibliodramos metodo puoselėtojo ir populiarintojo bei inovacijų skleidėjo Lietuvoje, įvaizdį.
• e) Padidėjo Instituto konkurencingumas neformalaus suaugusiųjų švietimo srityje.

Projekto poveikis Instituto tikslinėms grupėms:

• * Įgyta kompetencija leidžia pasidalinti tarpkultūrine-tarpreligine patirtimi su kitų šalių besimokančiais suaugusiaisiais vedant bibliodramos užsiėmimus tarptautinių renginių metu.
• * Įgyta kompetencija leidžia geriau atliepti Instituto besimokančiųjų poreikius.
• * Kursų metu užmegztos naujos pažintys įgalina vykdyti tarptautinius projektus ir išmokti naujų darbo metodų, kurti daugiau efektyvių neformalaus ugdymo programų, padedančių besimokantiesiems susisteminti savo vertybinius pamatus ir praktikuoti šiomis vertybėmis paremtą gyvenimo būdą.

1 sesija.

2017 m. rugpjūčio 23-27 d., Tourhau, Belgija. Europos bibliodramos asociacijos organizuota konferencija / kursai „Pieces of Peace“.

Susirinko 70 dalyvių iš 13 šalių. Iš Lietuvos dalyvavo 4 asmenys. Tai turiningas renginys, kuris kviečia kurti ryšius tarp šalių, dalintis patirtimi ir pažinti tos šalies, kurioje vyksta konferencija, istoriją. Biblijinė Jonos istorija buvo pagrindu bendriems konferencijos užsiėmimams. Buvo 4 darbo grupės, kurios turėjo skirtingą programą. Taikos tema buvo vystoma aplankant Pirmojo pasaulinio karo aukų memorialus ir Flanders feelds muziejų bei sudalyvaujant karo aukų atminimo akcijoje „CWXRM“ Ipre. Buvo labai naudinga išmokti naujų šokių, kuriuos panaudosim maldos grupėje ir bibliodramos užsiėmimuose.

Daugiau informacijos apie renginį: http://www.hetleerke.com/bibliodrama-nieuws.html

2 sesija.

2017 m. lapkričio 6-10 d., Ammersbek, Vokietija. Europos bibliodramos vadovų tobulinimosi kursas.

Dalyvavo 18 bibliodramos vadovų iš 9 Europos šalių. Vadovavo dr. Wolfgang Wesenberg (Vokietija) ir dr. Krystyna Sztuka (Lenkija). Dalyviai planavo bibliodramos vedimo galimybes būsimuose projekto susitikimuose daugiakultūrinėje grupėje. Šiam darbui dalyviai turėjo pasiskirstyti poromis, kurių nariai būtų iš skirtingų šalių. Vilhelmina Raubaitė-Mikelionienė kartu su bibliodramos vadove iš Vokietijos turi pasiruošti vesti bibliodramos užsiėmimą daugiakultūrinėje grupėje sekančios sesijos metu.  

Dr. Krystyna Sztuka supažindino su savo požiūriu į bibliodramą per meditatyvinį paveikslo ir rėmo piešimą. Nepaisant rudeniško oro, darbas vyko po atviru dangumi ir baigėsi naujo dangaus ir naujos žemės instaliacija. Taip pat vyko keletas bibliodramos užsiėmimų, kurių metu dalyvių piešinių turinys buvo transformuojamas (perkeliamas) į judesį. Visi dalyviai turėjo galimybę pasidalinti savo įspūdžiais ir patirtimi bei patobulinti anglų kalbos įgūdžius.

3 sesija.

2018 m. kovo 12-16 d., Kismaros, Vengrija. Europos bibliodramos vadovų tobulinimosi kursas.

Dalyvavo 17 bibliodramos vadovų iš 8 Europos šalių. Vadovavo dr. Peter Varga (Vengrija) ir Eva Alfred (Vokietija). Dalyviai planavo bibliodramos vedimo galimybes būsimuose projekto susitikimuose daugiakultūrinėje grupėje. Šiam darbui dalyviai turėjo pasiskirstyti poromis, kurių nariai būtų iš skirtingų šalių.

Vilhelmina Raubaitė-Mikelionienė kartu su bibliodramos vadove Anja Stieghorst iš Vokietijos vedė 3 valandų bibliodramos užsiėmimą daugiakultūrinėje grupėje ir pristatė teorinę medžiagą apie Lectio Divina ir bibliodramos sąsajas. Tema „Lectio divina ir bibliodrama“ pagal tekstą „Vestuvės Kanoje“. Virginija Malinauskienė dalyvavo kitame 3 valandų užsiėmime, kurį vedė dvi mokymų dalyvės iš Vokietijos ir Danijos tema „Emauso mokiniai“.

Virginija Malinauskienė susitikimo metu rengėsi su kolege iš Vokietijos vesti užsiėmimą Suomijoje, kuris vyks birželio mėnesį.

Kitomis dienomis vadovavo tarpreliginė ir tarpkultūrinė komanda: dr. Peter Varga katalikas iš Vengrijos ir Eva Alfred žydė iš Vokietijos. Procesas vyko pagal psichodramos ir bibliodramos metodą. Buvo įdomu ir naudinga pažinti vidinius procesus, kaip biblijos teksto rėmuose atsiskleidžia asmeninė žmogaus patirtis ir istorija. Visame procese paraleliai buvo keliami klausimai ką konkrečioje situacijoje jaučiu ir galvoju.

Taip pat vyko pokalbis ir diskusija apie tarpreliginio ir tarpkultūrinio veikimo galimybes ir praktiką. Dalyviai ir vedantieji dalijosi savo patirtimi ir įžvalgomis.

4 sesija.

2018 m. birželio 11-15 d., Jarvenpaa, Suomija. Europos bibliodramos vadovų tobulinimosi kursas. 

Dalyvavo 19 bibliodramos vadovų iš 9 Europos šalių. Vadovavo Outi Haijanen (Suomija), Kimmo Hurri (Suomija) ir Wolfgang Wesenberg (Vokietija).

Virginija Malinauskienė kartu su bibliodramos vadove Stefanie Bierl iš Vokietijos daugiakultūrinėje grupėje vedė 3 valandų bibliodramos užsiėmimą pagal Apaštalų darbų 27 sk. „Šv. Paulius apaštalas“. Po to, mažose grupelėse vyko aptarimai, kurių metu buvo analizuojami teologiniai ir metodologiniai užsiėmimo aspektai, bei pateiktos įžvalgos ir rekomendacijos.

Dirbome dviejose grupėse – viena grupė dirbo su garsų tema bibliodramoje, kita – su fotografijos panaudojimu bibliodramoje. Vėliau grupės apsikeitė. Dirbom su Naujojo Testamento tekstu „Audros nutildymas“. Buvo įdomu ir naudinga pažinti naujus bibliodramos metodus, kuriuos galima taikyti ir mūsų darbe.

Taip pat svečiai iš ekumeninės tarybos pristatė Suomijos istoriją ir religijų sąsajas; pasidalijo konkrečia darbo su pabėgėliais patirtimi. Susipažinome su Estijos bibliodramos vadovėmis iš Talino.

5 sesija.

2018 m. rugsėjo 5-9 d., Batschuns, Austrija. Europos bibliodramos asociacijos organizuota 14–oji konferencija / kursai  „The Soil of Our Hope“. 

Dalyvavo 58  bibliodramos vadovai iš 12 Europos šalių. Darbas vyko bendrose sesijose ir keturiose darbo grupėse. Vilhelmina Raubaitė-Mikelionienė dalyvavo užsiėmimuose pas bibliodramos mokytoją, kalėjimo kapelioną Lars-Gunnar Skogar ir religijos pedagogę, filosofę, teologę, bibliodramos vadovę Beata Chrudzimska. Užsiėmimuose dirbome pagal pagrindinius bibliodramos metodus: judesys ir piešimas.  Naudojant įsijautimą ir kūną, muziką ir piešimą stengėmės suprasti, kur yra mano/mūsų viltis ir tai išreikšti. Gilindamiesi į tekstą stengėmės atsakyti į pagrindinius klausimus: Kokį Dievo įvaizdį randu savo širdyje? Koks yra pagrindas vilčiai mano gyvenime? Ar žinau kaip rasti kelią į viltį? Ieškojome sąsajų tarp teksto, mūsų asmeninio gyvenimo ir visuomenėje vykstančių procesų.

Konferencijos metu vyko ir bibliodramos asociacijos susirinkimas, kuriame buvo aptarti nauji projektai ir vienas iš seminarų, kuris vyks 2020 metais Lietuvoje. Išrikta nauja asociacijos valdyba.

6 sesija.

2019 m. balandžio 1-5 d., Tesalonikai, Graikija. Europos bibliodramos vadovų tobulinimosi kursas.

Kursą vedė vienas iš bibliodramos pradininkų Vokietijoje Marcel Martin. Kaip visada, mokymai prasidėjo dviejų dalyvių komandų vedamais užsiėmimais ir refleksija po jų. Kursas Tesalonikuose buvo ypatingas tuo, kad darbas vyko ne tik seminaro patalpoje, bet istorinėse viešose vietose (tokiose kaip Rotonda, Agora, 3 – 5 amžiaus bažnyčios, Giotės institutas). Dauguma vietų buvo susijusios su Šv. Pauliaus asmeniu, kai jis keliavo po Graikiją ir ten susitikinėjo su pagonių ir krikščionių bendruomenėmis. Taip pat vyko susitikimas su Vokiečių Evangelikų bažnyčios atstovais, kurie yra mažuma graikų ortodoksų krašte. Svarbi tema, kuri lydėjo per visą kursą buvo tarpreliginis dialogas, darbas su kūnu ir bibliodrama, kaip justi erdvę ir sieti su tema. Visiems dalyviams buvo svarbu diskutuoti ir suvokti, kaip suprantame pagrindines bibliodramos taisykles ir kas yra bibliodrama įvairiose šalyse.

7  sesija.

2019 m. balandžio 27 d. – gegužės 4 d., Zakopanė, Lenkija. Bibliodramos vadovų tobulinimosi kursas „Dvasinės pratybos su bibliodrama“.

Programoje dalyvavo 14 asmenų, kurių dauguma jau buvo dalyvavę bibliodramos bei dvasinių pratybų renginiuose. Programai vadovavo trys vadovai iš Lenkijos, kurie priklauso Lenkijos Bibliodramos asociacijai.

Programos metu buvo siekiama išlaikyti nuoseklumą tarp Pratybų ir bibliodramos. Pusė dienos buvo skiriama bibliodramai: pirmieji ryto veiksmai buvo kūno pratimai ir meditacija grupėje, pagrįsta kiekvieną dieną tuo pačiu sakiniu iš Izaijo. Po to iki pietų vykdavo darbas grupėse, o po pietų individualus darbas ir asmeniniai pokalbiai. Asmeniniai proceso refleksijai buvo naudojamas meditatyvus piešimas. Dalyviai turėjo galimybę patirti bibliodramos ir Ignaco pratybų dinamiką. Buvo vertinga patirtis, kaip apjungti du skirtingus procesus ir gauti metodologinių bei procesinių žinių.

Patirtis Lenkijoje leido artimiau pažinti mūsų kultūrinius – religinius sąlyčio taškus ir kaip  įgytą patirtį panaudoti savo darbe apjungiant bibliodramą ir Ignaco dvasines pratybas.

8 sesija.

2019 m. birželio 24 – 28 d., Krzyžowa, Lenkija. Europos bibliodramos vadovų tobulinimosi kursas.

Vedančiųjų komandą šį kartą papildė Lotta Geisler iš Švedijos. Šio susitikimo metu vyko bibliodramos projektų pristatymai. Kiekvienas dalyvis ar dalyvių pora pastaraisiais metais turėjo parengti ir įgyvendinti bibliodramos užsiėmimą nuo 2 val. iki 3 dienų tarptautinėse ir/ar tarp religinėse grupėse. Buvo labai įdomūs projektai ir labai spalvingi jų pristatymai įtraukiant klausytojus į aktyvias bibliodramiškas veiklas. Taip pat buvo galimybė pasirinkti ir sudalyvauti viename iš bibliodramos užsiėmimų (3 val.), kuriuos vedė kursų dalyvių poros iš skirtingų šalių.

Vyko bendras viso projekto aptarimas, diskusijos grupelėse ir po to grupėje apie projekto naudingumą, organizacinę struktūrą, galimybes ateičiai. Taip pat buvo viena sesija skirta asmeninei refleksijai apie individualų mokymosi procesą viso šio kurso metu. Šio susitikimo svarbus akcentas buvo iškilminga vakarienė ir pažymėjimų įteikimas.

Šiame tekste pateikiama tik autoriaus nuomonė ir Europos Komisija neatsako už jokį galimą jame pateikiamos informacijos naudojimą

Projektas dalinai finansuotas Lietuvių katalikų religinės šalpos (JAV) lėšomis. Skirta suma: 2160,27 Eur.

Projekto trukmė: nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. iki 2018 m. rugpjūčio 31 d.

Projekto tikslas: stiprinti Lietuvos visuomenės dvasinę ir emocinę sveikatą, vadovaujantis katalikiškomis vertybėmis ir pagarbaus bendravimo modeliu.

Projekto uždaviniai:

·         1) Atskleisti artimo meilės sąvoką ir ugdyti artimo meilę skatinant skirtingumais praturtintą bendrystę.

·         2) Ugdyti nepakantumą psichologiniam smurtiniam elgesiui tiek su savimi, tiek su kitais.

·         3) Ugdyti gebėjimą su savimi ir kitais elgtis pagarbiai ir labiau branginančiai.

·         4) Ugdyti šeimos santykių kultūrą, paremtą pagarbiu elgesiu ir artimo meile.

·        5) Stiprinti savarankiškai ir atsakingai priimti sprendimus sudėtingose situacijose.

Tikslinės grupės

·         1) Krizes (pvz., skyrybos, sunkumai dėl įvairių priklausomybių) išgyvenančių šeimų suaugę asmenys.

·         2) Socialinės rizikos šeimų suaugusieji asmenys.

·         3) Asmenys, kurie yra arba planuoja tapti globėjais/įtėviais.

·         4) Socialiniai darbuotojai, savanoriai ir kiti asmenys, teikiantys pagalbą socialinius, dvasinius, emocinius sunkumus patiriantiems asmenims.

·         5) Kiti asmenys, siekiantys dvasiškai ir emociškai tobulėti.

Projektas remiamas LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Skirta suma: 3000 Eur.

Projekto partneriai: asociacija “Augame meilėje” ir Kauno jėzuitų gimnazija.

Projekto įgyvendinimo laikotarpis: 2017 m. rugsėjo 1 d. – gruodžio 31 d.

Projekto tikslas:stiprinti šeimas ir jų emocinį brandumą.

Projekto uždaviniai:

·         1) Ugdyti pagarbiu elgesiu paremtą šeimos santykių kultūrą.

·         2) Ugdyti vaikų ir paauglių emocinius ir socialinius įgūdžius.

Tikslinės grupės: 

·         1) Krizinėse situacijose esančios ir su įvairiais sunkumais susiduriančios šeimos (nepilnos ir išsiskyrusios šeimos, mažas pajamas turinčios šeimos, priklausomų nuo narkotinių medžiagų asmenų turinčios šeimos ir kt.).

·         2) Šeimos, kuriose yra bent vienas įvaikintas arba globojamas nepilnametis vaikas.

·         3) Kitos šeimos, besirūpinančios savo šeimos emocine branda.

Projekto veiklos

Suaugusiesiems numatyta organizuoti mokymus „Pagarbus bendravimas – raktas į sutarimą“, asmenines konsultacijas šeimos santykių klausimais ir refleksijos dieną „Mano šeima rytoj“. Vaikams bus organizuojami edukaciniai užsiėmimai „Draugystės dovana“ ir „Aš pasitikiu“, vaikų dienos stovykla „Mano miesto istorija“. Veiklos organizuojamos naudojant aktyvius metodus, tokiu būdu siekiant mobilizuoti šeimos jėgas, padėti jos nariams sustiprėti ir patiems rasti galimybę teigiamiems pokyčiams.

Projekto rezultatai

23 tėvai/įtėviai/globėjai išmoko geriau atpažinti savo psichologinius ir socialinius poreikius bei jausmus ir juos tinkamai reikšti; įgijo nesmurtinio (pagarbaus) bendravimo patirties; mokėsi atpažinti savo vaikų skirtingų amžiaus tarpsnių poreikius ir juos atliepti, siekti ilgalaikio tikslo bendraujant su vaikais; susipažino su pagrindinėmis vertybinėmis nuostatomis, formuojančiomis teigiamą paauglių santykį su savimi, aplinka ir suaugusiaisiais; stiprino savivertės jausmą; gavo emocinį palaikymą ir sustiprinimą, suplanavo konkrečius žingsnius, kaip naujai įgytas žinias ir gebėjimus naudos bendraujant su sutuoktiniu ir vaiku/ais.

25 vaikai/paaugliai mokėsi suvokti artimų žmonių, draugų ir draugystės reikšmę savo gyvenime, lavino gebėjimus, reikalingus norint susidraugauti ir palaikyti artimą ryšį su draugais ir šeimos nariais, mokėsi atrasti savo stipriąsias puses, buvo skatinami pasitikėti savimi ir kitais, susipažino su Perkūno namo – muziejaus ir Kauno miesto istorija XV-XVI a., senaisiais amatais, gavo paskatą perimti, puoselėti ir mylėti mūsų tautos kultūrą.

Ilgalaikėje perspektyvoje tėvai/įtėviai/globėjai gebės lengviau kurti pagarba ir pasitikėjimu pagrįstus tarpusavio santykius su šeimos nariais, savarankiškai rasti pozityvius šeimyninių problemų sprendimo būdus, pagerės šeimos mikroklimatas; vaikai ir paaugliai labiau pasitikės savimi ir kitais, gebės kurti artimesnius santykius su bendraamžiais ir suaugusiaisiais, sumažės socialiai nepriimtino elgesio šeimoje, mokykloje ir kitose socialinėse grupėse.

Projektas remiamas LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Skirta suma: 1574.00 Eur.

Projekto partneriai: Plutiškių gimnazija, Vištyčio Petro Kriaučiūno mokykla – daugiafunkcinis centras, Šv. Mato gimnazija, Kauno jėzuitų gimnazija ir Ateitininkų federacija.

Projekto įgyvendinimo laikotarpis: 2017 m. rugsėjo 1 d. – lapkričio 30 d.

Projekto tikslas: įgalinti mokyklos bendruomenę atpažinti smurto apraiškas ir ugdyti nepakantumą smurtui artimoje aplinkoje.

Projekto uždaviniai:

·         1) Supažindinti mokyklos bendruomenę su įvairiomis smurto artimoje aplinkoje formomis.

·         2) Ugdyti nepakantumą smurtiniam elgesiui tiek savyje, tiek kituose.

·         3) Lavinti gebėjimą atpažinti savo jausmus bei poreikius ir juos reikšti nenaudojant psichologinio smurto.

·         4) Įgalinti mokyklos ugdytojus lavinti mokinių nepakantumą smurtui artimoje aplinkoje.

Tikslinės grupės:  bendrojo lavinimo mokyklų ugdytojai (klasės auklėtojai, mokytojai, psichologai, socialiniai darbuotojai, specialieji pedagogai, logopedai, mokytojų padėjėjai, mokyklos administracijos darbuotojai).

Netiesioginė tikslinė grupė: bendrojo lavinimo mokyklų mokiniai.

Projekto veiklos

Numatytos 5 veiklos ugdytojams: paskaita–praktinis užsiėmimas „Smurto artimoje aplinkoje formos“, paskaita–praktinis užsiėmimas „Jausmų įsisąmoninimas ir tinkama raiška: kaip valdyti pyktį ir agresiją“, paskaita–praktinis užsiėmimas „Smurtas kaip tragiška neatpažinto poreikio išraiška“, paskaita–praktinis užsiėmimas „Elgesys patyrus smurtą: ką galiu pats/-i, kur ieškoti pagalbos?“ ir akcijos „16 aktyvumo dienų prieš smurtą“ renginys – praktinis užsiėmimas „Ugdytojų galimybės lavinti mokinių nepakantumą smurtui artimoje aplinkoje“.

Laukiami projekto rezultatai

Projekte dalyvavo  108 ugdytojai iš 3 savivaldybių:  Kazlų Rūdos, Vilkaviškio ir Kauno miesto. Projekto metu mokyklų ugdytojai mokėsi stebėti ir atpažinti smurtą artimoje aplinkoje, lavino gebėjimą atpažinti savo ir kito jausmus, susipažino su pykčio ir agresijos valdymo būdais, suprato poreikių svarbą ir griaunančią neteisingai išreikšto poreikio galią, susipažino su smurtinio elgesio valdymo strategijomis ir institucine pagalba, gavo metodinę medžiagą apie nesmurtinio bendravimo ugdymą (šią medžiagą ugdytojai galės naudoti dirbant su mokiniais). To pasekoje pagerės mokyklos bendruomenės narių tarpusavio santykiai ir  mokyklos mikroklimatas.

Projektas dalinai finansuotas JAV religinių bendruomenių lėšomis. Skirta suma 5 376,34 €.

Projekto partneriai: Asociacija “Augame meilėje”, Marijos Nekaltojo Prasidėjimo Vargdienių seserų palaimintojo arkivyskupo Jurgio Matulaičio namai, Kauno jėzuitų gimnazija.

Projekto įgyvendinimo laikotarpis: 2016 m. rugsėjo 1 d. –  2017 m. kovo 1 d.

Projekto tikslas: stiprinti socialiai pažeidžiamų šeimų dvasinį ir emocinį klimatą.

Projekto uždaviniai:

·          Ugdyti socialiai pažeidžiamų šeimų kultūrą, plėtojant pozityvių ir dvasingų šeimos tarpusavio santykių sklaidą.

·          Ugdyti socialiai pažeidžiamų šeimų vaikų dvasinę ir emocinę sveikatą.

Tikslinės grupės: 

• Socialinės rizikos šeimos: tėvai ir vaikai iki 18 metų.
• Šeimos, kuriose yra bent vienas įvaikintas arba globojamas nepilnametis vaikas: įtėviai ir globėjai, įvaikinti ir globojami vaikai bei tose šeimose augantys biologiniai vaikai iki 18 metų.

Projekto veiklos

Suaugusiesiems buvo suorganizuota saviugdos ir savitarpio pagalbos grupė, asmeninės konsultacijos šeimos santykių klausimais ir seminaras „Šeimos kultūra ir pozityvus vaikų auklėjimas“. Vaikams – edukaciniai užsiėmimai „Augu draugystėje“, „Mano jausmų pasaulis“ ir vaikų dienos stovykla „Kauno istorijos paslaptys“. Veiklos buvo organizuojamos naudojant aktyvius metodus, tokiu būdu siekiant mobilizuoti šeimos jėgas, padėti jos nariams sustiprėti ir patiems rasti galimybę teigiamiems pokyčiams.

Projekto rezultatai

Socialiai pažeidžiamų šeimų tėvai, įtėviai ir globėjai gavo savitarpio pagalbą, emocinį palaikymą ir sustiprinimą sprendžiant šeimos santykių problemas; išmoko geriau suprasti save, savo sutuoktinį ir vaikus, vertinti žmogų kaip asmenį; patobulino savo socialinius įgūdžius; sustiprino pozityvias nuostatas vaikų auklėjimo klausimais.

Vaikai iš socialiai pažeidžiamų šeimų išmoko geriau suprasti savo jausmus ir pagrįstai juos reikšti, atpažinti kitų emocijas ir adekvačiai į jas reaguoti; patobulino savo estetinius įgūdžius, saviraišką ir kūrybinę raišką, kalbos ir bendravimo gebėjimus; teoriškai ir praktiškai susipažino su senaisiais amatais; gavo paskatą perimti, puoselėti ir mylėti mūsų tautos kultūrą.

To pasekoje sustiprėjo socialiai pažeidžiamų šeimų teigiamas emocinis ir dvasinis klimatas, tėvai, įtėviai ir globėjai įgavo ar sustiprino gebėjimą adekvačiai atliepti teisėtiems vaikų poreikiams ir spręsti iškylančius socialinius iššūkius.

Projektas finansuojamas Kauno miesto savivaldybės, skirta suma: 4000 Eur, ir Lietuvos jėzuitų provincijos lėšomis, skirta suma: 30000 Eur.

Projekto laikotarpis: 2016 m. rugpjūčio 2 d. – 2016 m. gruodžio 31 d.

Projekto tikslas: atlikti vidaus remonto darbus pastate-muziejuje, vadinamame „Perkūno namu“, pritaikant jį bendruomenės narių ir miesto svečių priėmimui.

Projekto uždaviniai:

·         1) didinti edukacinių-kultūrinių veiklų (senųjų amatų dirbtuvėlės, simuliaciniai žaidimai, pažintis su Kauno istorija ir viduramžių kultūra), vykdomų unikaliame viduramžių name-muziejuje, kokybę ir prieinamumą visuomenei;

·         2) praplėsti „Perkūno namo“ panaudojimo galimybes įvairaus amžiaus vietos bendruomenės narių ir miesto svečių kultūrinėm, socialinėm ir edukacinėm reikmėm.

Numatyti remonto darbai:

·         1) sanmazgo įrengimas. Esamo sanmazgo, kuris yra per mažas didelėms lankytojų grupėms, išgriovimas ir   naujo dviejų kabinų sanmazgo įrengimas namo-muziejaus lankytojams;

·         2) langų remontas (16 vnt.). Numatyta išsaugoti ir restauruoti esamas staktas, pagaminti naujas medines varčias ir restauruoti vitražo blokus;

·         3) grindų remontas (100 m²). Numatyta visą medinių lentų paviršių nušveisti, nuglaistyti ir renovuoti. Nuimti senas grindjuostes (100 m) ir pagaminti bei sumontuoti medines naujas.

Rezultatai

Atlikti remonto darbai įgalino mus padidinti edukacinių-kultūrinių veiklų (senųjų amatų dirbtuvėlės, simuliaciniai žaidimai, pažintis su Kauno istorija ir viduramžių kultūra), vykdomų unikaliame viduramžių name-muziejuje, kokybę ir prieinamumą visuomenei; praplėsti „Perkūno namo“ panaudojimo galimybes įvairaus amžiaus vietos bendruomenės narių ir miesto svečių kultūrinėm, socialinėm ir edukacinėm reikmėm; padidėjo galimybė prisidėti prie vaikų ir suaugusiųjų laisvalaikio užimtumo problemos sprendimo, organizuojant jiems turiningas ir įdomias edukacines-kultūrines veiklas apie Kauno ir, neatsiejamai, Lietuvos istoriją unikaliame Kauno name-muziejuje.   

Projektas remiamas LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Skirta suma: 3900 Eur.

Projekto partneriai: asociacija “Augame meilėje”, Marijos Nekaltojo Prasidėjimo Vargdienių seserų palaimintojo arkivyskupo Jurgio Matulaičio namai, Kauno jėzuitų gimnazija.

Projekto įgyvendinimo laikotarpis: 2016 m. rugsėjo 1 d. – gruodžio 31 d.

Projekto tikslas: stiprinti ir telkti socialiai pažeidžiamas šeimas.

Projekto uždaviniai:

• 1) ugdyti socialiai pažeidžiamų šeimų kultūrą, plėtojant pozityvių auklėjimo metodų sklaidą;
• 2) ugdyti socialiai pažeidžiamų šeimų vaikų dvasinę ir emocinę sveikatą.

Tikslinės grupės: 

• 1) socialinės rizikos šeimos (kaip jas apibrėžia Lietuvos Respublikos Socialinių paslaugų įstatymas): tėvai ir vaikai iki 18 metų;
• 2) šeimos, kuriose yra bent vienas įvaikintas arba globojamas nepilnametis vaikas: įtėviai ir globėjai, įvaikinti ir globojami vaikai bei tose šeimose augantys biologiniai vaikai iki 18 metų.

Projekto veiklos

Suaugusiesiems buvo suorganizuota saviugdos ir savitarpio pagalbos grupė, asmeninės konsultacijos šeimos santykių klausimais ir seminaras „Šeimos kultūra ir pozityvus vaikų auklėjimas“. Vaikams – edukaciniai užsiėmimai „Augu draugystėje“, „Mano jausmų pasaulis“ ir vaikų dienos stovykla „Kauno istorijos paslaptys“. Veiklos buvo organizuojamos naudojant aktyvius metodus, tokiu būdu siekiant mobilizuoti šeimos jėgas, padėti jos nariams sustiprėti ir patiems rasti galimybę teigiamiems pokyčiams.

Projekto rezultatai

25 socialiai pažeidžiamų šeimų tėvai, įtėviai ir globėjai gavo savitarpio pagalbą, emocinį palaikymą ir sustiprinimą sprendžiant šeimos santykių problemas; išmoko geriau suprasti save, savo sutuoktinį ir vaikus, vertinti žmogų kaip asmenį; patobulino savo socialinius įgūdžius; sustiprino pozityvias nuostatas vaikų auklėjimo klausimais.

29 vaikai iš socialiai pažeidžiamų šeimų išmoko geriau suprasti savo jausmus ir pagrįstai juos reikšti, atpažinti kitų emocijas ir adekvačiai į jas reaguoti; patobulino savo estetinius įgūdžius, saviraišką ir kūrybinę raišką, kalbos ir bendravimo gebėjimus; teoriškai ir praktiškai susipažino su senaisiais amatais; gavo paskatą perimti, puoselėti ir mylėti mūsų tautos kultūrą.

To pasekoje sustiprėjo socialiai pažeidžiamų šeimų teigiamas emocinis ir dvasinis klimatas, tėvai, įtėviai ir globėjai įgavo ar sustiprino gebėjimą adekvačiai atliepti teisėtiems vaikų poreikiams ir spręsti iškylančius socialinius iššūkius.

Projektas dalinai finansuotas KOCH foundation (JAV) lėšomis. Skirta suma: 9038,32 Eur.

Projekto trukmė: 2016 m. kovo 1 d. – 2017 m. vasario 28 d.

Projekto uždaviniai:

• padėti žmonėms integruoti krikščioniškas vertybes į savo asmeninį gyvenimą;

• supažindinti bendrojo lavinimo mokyklų mokytojus su vertybinio ugdymo metodais;

• suteikti nuolatinį palaikymą katechetams, pastoraciniams darbuotojams, dvasininkams 

• siekti, kad visos edukacinės programos pasiektų kuo platesnį žmonių ratą (nepaisant jų gyvenamosios vietos ir pajamų).

Projektas dalinai finansuotas Renovabis (Vokietija) lėšomis. Skirta suma: 9800 Eur.

Projekto trukmė: 2016 m. balandžio 1 d. – 2017 m. kovo 31 d.

Projekto tikslas: sustiprinti katalikiškų mokyklų bendruomenes vadovaujantis Geros mokyklos koncepcija ir krikščioniškomis vertybėmis.

Uždaviniai:

• 1) pristatyti ugdytojams ir mokinių tėvams Geros mokyklos koncepciją;
• 2) supažindinti ugdytojus su vertybinių nuostatų formavimu ir asmens vystimosi poreikiais ugdymo/si procese;
• 3) lavinti grupės subūrimo, klausymosi, nesmurtinio bendravimo ir konfliktų sprendimo įgūdžius;
• 4) mokyti ugdytojus naudoti įvairius kūrybinius metodus mokinių ugdymo/si procese;
• 5) pakelti ugdytojų motyvaciją ir pasitikėjimą savimi;
• 6) padėti ugdytojams ir mokinių tėvams suvokti krikščioniškų vertybių svarbą šeimos narių tarpusavio santykiuose ir sėkmingai jas taikyti kasdieniame šeimos gyvenime;
• 7) supažindinti tėvus su pagrindinėmis vertybėmis, formuojančiomis teigiamą paauglių santykį su suaugusiaisiais;
• 8) padėti tėvams prisitaikyti prie savo vaikų paauglystės, suprasti įtampas ir siekti ilgalaikio tikslo bendraujant su paaugliais;
• 9) įgalinti ugdytojus analizuoti Šventojo Rašto istorinį ir kultūrinį kontekstą, atpažinti jo tekstų simbolius ir prasmes;
• 10) pristatyti 7 sakramentus, jų vystimosi istoriją ir prasmę.

Tikslinės grupės: mokyklų ugdytojai (klasės auklėtojai, mokytojai, psichologai, socialiniai darbuotojai, specialieji pedagogai, logopedai, mokytojų padėjėjai, administracijos darbuotojai) ir mokinių tėvai (arba globėjai, įtėviai).

Projektas dalinai finansuotas JAV religinių bendruomenių. Skirta suma: 5248,43 Eur.

Projekto trukmė: nuo 2016 m. vasario 1 d. iki 2017 m. birželio 30 d.

Projekto tikslas: stiprinti ir skleisti pozityvią savarankiškos, gyvybingos šeimos ir aktyvaus, sąmoningo jaunimo kultūrą visuomenėje, padedant žmonėms atpažinti krikščioniškų vertybių svarbą ir sėkmingai jas taikyti kasdieniame gyvenime.

Projekto uždaviniai:

• 1) sutuoktinius spręsti sudėtingas ir konfliktines situacijas;
• 2) supažindinti tėvus su pagrindinėmis vertybėmis, formuojančiomis teigiamą paauglių santykį su suaugusiaisiais;
• 3) padėti tėvams prisitaikyti prie savo vaikų paauglystės, suprasti įtampas ir siekti ilgalaikio tikslo bendraujant su paaugliais;
• 4) ugdyti aktyvius, sąmoningus ir atsakingai veikiančius jaunus žmones;
• 5) parengti jaunimo vadovus dirbti savanorišką darbą vasaros stovyklose;
• 6) išmokyti naujų maldos būdų pasitelkiant muziką ir judesį;
• 7) išmokyti jaunimą liturginio giedojimo pagrindų;
• 8) skatinti kursų metu gautus įgūdžius taikyti kasdieniame gyvenime.

Tikslinės grupės

• 1) sutuoktiniai ir besirengiantys santuokai asmenys;
• 2) paauglių tėvai ir paauglių auklėjimu besidomintys asmenys;
• 3) 16-29 metų amžiaus moksleiviai ir studentai.

Rezultatai

Šeimoms skirtų veiklų dalyviai:

• 1) susipažino su krikščioniškomis šeimos vertybėmis, praktiškai mėgino jas taikyti, lavino bendravimo, kalbėjimosi ir išklausymo įgūdžius;
• 2) analizavo psichologinius vyrų ir moterų skirtumus, mąstymo ypatumus, gavo vertingų įžvalgų, kaip stiprinti tarpusavio santykius;
• 3) įsivardino savo šeimos problemas bei džiaugsmus ir kartu nutarė, ką toliau daryti puoselėjant darnius šeimyninius santykius;
• 4) mokėsi spręsti su paaugliais iškylančias problemas, stiprinti sveikus tarpusavio santykius su jais ir paruošti savo vaikus suaugusiojo gyvenimui.

Jaunimui skirtų veiklų dalyviai:

• 1) sustiprino savo praktinius įgūdžius reikalingus vadovaujant žmonėms: bendraminčių komandos būrimo ir bendradarbiavimo metodų, grupės valdymo (dinamikos ir  procesų pažinimo, taisyklių kūrimo), konfliktų sprendimo, aktyvus klausymosi, atgalinio ryšio suteikimo ir priėmimo, renginių organizavimo ir viešo kalbėjimo;
• 2) praktiškai pritaikė įgytas žinias, dirbdami savanoriais NVO vaikų vasaros stovyklose;
• 3) išmoko naujų maldos būdų pasitelkiant judesį ir muziką.

Projektas dalinai finansuotas Lietuvių katalikų religinės šalpos (JAV) lėšomis. Skirta suma: 2168,72 Eur.

Projekto trukmė: 2015 m. rugsėjo mėn. – 2016 m. rugpjūčio mėn.

Projekto tikslas: padėti žmonėms atpažinti krikščioniškų vertybių svarbą šeimos narių tarpusavio santykiuose ir sėkmingai jas taikyti kasdieniniame šeimos gyvenime, tokiu būdu ugdant, stiprinant ir skleidžiant pozityvią savarankiškos ir gyvybingos šeimos kultūrą visuomenėje.

Projekto uždaviniai:

• 1) supažindinti sutuoktinius su pamatinėmis krikščioniškomis šeimos vertybėmis;
• 2) padėti suvokti moterų ir vyrų psichologinius skirtumus;
• 3) mokyti sutuoktinius išklausyti vienas kitą ir kalbėtis;
• 4) mokyti spręsti sudėtingas ir konfliktines situacijas;
• 5) skatinti šeimų atvirumą gyvybei ir pagarbą jai;
• 6) supažindinti tėvus su pagrindinėmis vertybėmis, formuojančiomis teigiamą paauglių santykį su suaugusiaisiais;
• 7) padėti tėvams prisitaikyti prie savo vaikų paauglystės, suprasti įtampas ir siekti ilgalaikio tikslo bendraujant su paaugliais;
• 8)skatinti gautus įgūdžius taikyti kasdieniame šeimos gyvenime.

Projekto rezultatai:

• 1) Sutuoktiniai ir besiruošiantys santuokai susipažino su pamatinėmis krikščioniškomis šeimos vertybėmis; daugiau sužinojo apie moterų ir vyrų psichologinius skirtumus; mokėsi išklausyti vienas kitą ir kalbėtis; mokėsi spręsti sudėtingas ir konfliktines šeimynines situacijas.
• 2) Katalikiškų organizacijų darbuotojai ir savanoriai dirbantys įvairiuose projektuose su socialiai pažeidžiamomis šeimomis ir vaikais stiprino tikėjimą, gavo naujų įžvalgų savo tarnystėje.
• 3) Paauglių tėvai susipažino su pagrindinėmis vertybėmis, formuojančiomis teigiamą paauglių santykį su suaugusiaisiais; mokėsi prisitaikyti prie savo vaikų paauglystės, suprasti įtampas ir siekti ilgalaikio tikslo bendraujant su paaugliais.

Dalyviai buvo skatinami gautus įgūdžius taikyti kasdieniame šeimos gyvenime.

Iš viso projekto veiklose dalyvavo 169 žmonės. Veiklos vyko Kauno, Vilniaus ir Kaišiadorių vyskupijose.

Projektas dalinai finansuotas PORTICUS (Vokietija) lėšomis. Skirta suma: 16800 Eur.

Projekto laikotarpis: 2014 m. gegužės 1 d. – 2017 m. balandžio 30 d.

Projekto tikslas: prisidėti prie mokytojų ir jaunimo vertybinio ugdymo vadovaujantis krikščioniškomis vertybėmis.

Projekto uždaviniai:

• 1) prisidėti prie ugdymo turinio orientavimo į mokinių vertybinių nuostatų įsisąmoninimą, diegiant inovatyvų reflektyvaus vertybinių nuostatų ugdymo modelį bendrojo lavinimo mokyklose;
• 2) skleisti savanorystės idėją jaunimo tarpe.

Rezultatai

• 1) Projekte dalyvaujantys mokytojai, administracijos darbuotojai, švietimo pagalbos specialistai, nevyriausybinių organizacijų nariai buvo parengti ugdymo procese taikyti reflektyvaus vertybinių nuostatų ugdymo modelį. Tai tiesiogiai lems mokinių vertybinių nuostatų ugdymą, kas turės įtakos jų bendrųjų kompetencijų ugdymo procesui bei integracijai į darbo rinką. Mokytojai buvo aprūpinti metodine medžiaga ir projekto metu įgytas žinias galės taikyti projektui pasibaigus. Projektas siūlo inovatyvų būdą kaip individualizuoti ugdymo procesą ir jį orientuoti į vertybinių nuostatų ugdymą. Reflektyvaus vertybinių nuostatų ugdymo modelis leis pedagogams individualizuoti ugdymo turinį ir labiau jį orientuoti į vertybinių nuostatų įsisąmoninimą, taip prisidedant prie bendrųjų kompetencijų (asmeninių ir socialinių) ugdymo.
• 2) Projektas prisidėjo prie jaunų žmonių vertybinių nuostatų formavimo ir paskatino juos įsijungti į savanorišką veiklą. Įvairių NVO savanoriai buvo parengti savanoriškam darbui su vaikais jaunimo ir šeimų vasaros stovyklose. Projekto veiklos padėjo motyvuoti savanorius, surasti savo asmeninės tvirtybės šaltinius, sustiprinti pasitikėjimą savimi ir žmonišką orumą.

Projektas remiamas LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Skirta suma: 2316.96 Eur (8000 Lt).

Projekto įgyvendinimo laikotarpis: 2014 m. rugpjūčio 1 d. – gruodžio 31 d.

Projekto tikslas:

Padėti poroms atpažinti vertybių svarbą sutuoktinių tarpusavio santykiuose ir sėkmingai jas taikyti kasdieniniame šeimos gyvenime, tokiu būdu ugdant, stiprinant ir skleidžiant pozityvią savarankiškos ir gyvybingos šeimos kultūrą visuomenėje.

Projekto uždaviniai:

·         * supažindinti sutuoktinius su pamatinėmis šeimos vertybėmis;

·         * padėti suvokti moterų ir vyrų psichologinius skirtumus;

·         * mokyti sutuoktinius išklausyti vienas kitą ir kalbėtis;

·         * mokyti spręsti sudėtingas arba konfliktines situacijas;

·         * mokyti kurti pagarbius bičiulyste grįstus sutuoktinių santykius;

·         * skatinti gautus įgūdžius taikyti kasdieniame šeimos gyvenime.

Tikslinės grupės:  sužadėtiniai (besiruošiantys santuokai) ir sutuoktiniai.

Projekto veiklos

Buvo suorganizuoti mokymai besiruošiantiems santuokai ir jau susituokusiems: vienas 2 dienų seminaras „Per juokus į geresnę santuoką“ ir du 3 dienų seminarai „Tvirta ir sveika santuoka visam gyvenimui“.

Projekto rezultatai

Projekte dalyvavo 73 poros sutuoktinių, 4 poros sužadėtinių ir 4 pavieniai asmenys (viso 158 asmenys).

Projekto dalyviai susipažino su pamatinėmis šeimos vertybėmis bei praktiškai mėgino jas taikyti. Taip pat buvo lavinami dalyvių bendravimo – kalbėjimo ir išklausymo – įgūdžiai. Seminarų metu dalyviai buvo skatinami atlikti kalbėjimo poroje pratimus, parašyti vienas kitam laišką, diskutuoti ir dalintis jausmais bei mintimis grupelėse. Be to, seminaruose buvo analizuojami psichologiniai vyrų ir moterų skirtumai, mąstymo ypatumai, dalyviai gavo vertingų patarimų, kaip stiprinti tarpusavio santykius, remiantis ne tik teorija, bet ir kitų šeimų liudijimais. Seminarai dalyviams padėjo įsivardinti savo šeimos problemas bei džiaugsmus ir kartu nutarti ką toliau daryti puoselėjant santykius šeimoje.

Skirta suma: 191251,58 Lt.

„Jaunimo vadovų vertybinis ugdymas savanoriškam darbui stovyklose“

Projekto trukmė: 2013 01 03 – 2014 06 03

Kadangi kiekvienos srities savanoriškam darbui yra reikalingas atitinkamas pasirengimas, projekto rengėjai sprendė savanorių trūkumo problemą toje srityje, kurioje yra sukaupę didžiausią patirtį ir kurioje pagal NVO tyrimus yra didžiausias poreikis.

Projekto metu buvo ugdomi jauni žmonės dirbti ugdomąjį darbą įvairiose Lietuvos NVO. Bet kokio ugdomojo darbo pagrindą sudarė vertybinių nuostatų formavimas, t. y. tai, kas sudaro ugdymo turinį.

Yra vertybės, kuriomis remiasi visa demokratinės visuomenės santvarka. Jas reikia ne tik išmanyti, bet ir ugdymo procese mokėti perduoti. Šiam darbui parengti savanoriai taps puikiais pagalbininkais bet kuriai pasirinktai Lietuvos NVO, dirbančiai socialinėje, švietimo srityse.

Projekte jaunimo vadovams buvo skirti mokymai, orientuoti į darbą vasaros stovyklose, nes asara yra metas, kai  daugiausiai organizuojama socialinės ir šviečiamosios veiklos, o tai susiję su oru, renginio kaštais, dalyvių galimybėmis. (Ypač daug vasaros metu organizuojama įvairiausių stovyklų vaikams, šeimoms, jaunimui). Bendradarbiavimo su NVO ankstesnė patirtis parodė, kad jose yra didelis gerai pasirengusių savanorių trūkumas. Savanoriai yra nepakeičiami darbuotojų pagalbininkai.

Dalyvauti mokymuose buvo kviečiami vyresnių klasių moksleiviai ir studentai, gyvenantys bet kurioje Lietuvos vietoje. Jiems labiausiai yra reikalingas parengimas, ir tokio amžiaus asmenys turi troškimą save dovanoti darbui su kitais žmonėmis.

Projektą finansavo Lietuvos ir Šveicarijos bendradarbiavimo programa.

Projekto tikslas – parengti jaunimo vadovus dirbti savanorišką darbą vasaros stovyklose.

Dalyvių amžius: nuo 16 iki 29 metų.

Vieta: Birštonas

Mokymų temos, nagrinėtos projekto metu:

1.       Savęs pažinimas, bendravimas, bendradarbiavimas.

2.      Grupės dinamika ir komandos formavimas.

3.      Vertybinių nuostatų ugdymas.

4.      Amžiaus tarpsnių psichologija ir didaktika.

5.      Kūrybinio mąstymo ugdymo metodika.

6.      Stovykla – struktūra, darbo ypatumai, reikalavimai.

7.       Ilgalaikė savanorystė.

8.      Planavimas ir veikimas.

9.      Praktikos supervizija.

Projekto metu vyko NUOTOLINIS MOKYMAS

Lietuvos 2007-2013 metų laikotarpio Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 2 prioriteto “Mokymasis visą gyvenimą” priemonė Nr. VP1-2.2-ŠMM-05-K “Kalbų mokymo, verslumo ugdymo ir inovatyvių švietimo metodų kūrimas ir diegimas”

Projektas finansuojamas iš Europos socialinio fondo ir

Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų, Skirta suma: 871438,88 Lt.

Projekto trukmė: 2011 08 04 – 2013 08 04

Projekto tikslas: ugdyti visavertę krikščioniškomis – bendražmogiškomis vertybinėmis nuostatomis besivadovaujančią atsakingą asmenybę, gebančią bendrauti ir bendradarbiauti, siekiančią socialinio teisingumo ir savo gebėjimus skiriančią visuomenės gerovei.

Šiandien bendrojo lavinimo mokyklose labiau rūpinamasi žinių perteikimu nei vertybinių mokinių nuostatų ugdymu. Mokytojai vis dažniau prabyla apie neįmanomą darbo mokykloje atmosferą. Mokinių elgesys tampa vis mažiau kontroliuojamas. Daugėja patyčių atvejų, diskriminavimo, todėl nėra kito kelio kaip šią problemą spręsti, kaip ryžtingai orientuoti ugdymo turinį į vertybinių nuostatų ugdymą. Reflektyvus ugdymas, kai žmogus mokosi, siedamas žinomus dalykus su nežinomais, teoriją su praktika; permąstydamas ir įvertindamas tai, kas padaryta, eidamas tolesnio mokymo bei mokymosi link, šiandien mokyklose, yra labai reikalingas. Remdamasis reflektyviojo mokymo teorija, mokytojas stebi patį mokymo procesą, reflektuoja ir vertina savo darbą, įgydamas daugiau galimybių jį tobulinti.

Šio projekto metu į bendradarbiaujančias bendrojo lavinimo mokyklas bus diegiamas reflektyvus vertybinių nuostatų ugdymo modelis. 

Reflektyvus vertybinių nuostatų ugdymo modelis bus diegiamas mokyklose tiesioginių, nuotolinių (internetu) mokymų bei praktinio darbo (modelio pritaikymas pamokose) pagalba. Visų mokymų programa išdėliota atsižvelgiant į bendrojo lavinimo mokyklų darbo ritmą (daugiausia mokinių atostogų metu).

Projektas vykdomas Ignalinos, Zarasų, Kelmės, Šilalės, Kauno ir Marijampolės rajonuose. Projekte dalyvauja projekto partneriai – Ignalinos rajono gimnazijos, Zarasų Pauliaus Širvio progimnazijos, Marijampolės Rygiškių Jono gimnazijos, Šilalės r. Kaltinėnų Aleksandro Stulginskio gimnazijos mokytojai bei švietimo specialistai, Ateitininkų federacijos nariai, taip pat kitų šių rajonų bendrojo lavinimo mokyklų mokytojai, švietimo specialistai, nevyriausybinių organizacijų nariai.

Bibliodrama – tai Biblijos pažinimo ir įsisąmoninimo metodas. Jo šerdį sudaro grupinis Biblijos skaitymas. Bibliodramos dėmesio centras yra toji vieta, kur susitinka dalyvaujančiojo gyvenimas ir Šventojo Rašto tekstas. Bibliodrama sudaro galimybę žmogui geriau pažinti Šventojo Rašto tekstą, taip pat jame veikiantį Dievą bei savo santykį su Dievu asmeninėje gyvenimo ir tikėjimo kelionėje. Bilbiodramos tikslas nėra inscenizuoti Šventojo Rašto tekstus, bet įsijausti į Šventojo Rašto personažus, jų situacijas, jų ir Jėzaus susitikimus bei atpažinti, kur ir kaip dalyvaujančiojo gyvenimas susitinka Biblijos tekstą.

2011 m. vasario 24 d. baigėsi tarptautinė ekumeninė bibliodramos vadovų mokymo programa. 14 asmenų iš Lietuvos, dalyvavusieji 270 valandų trukmės mokymo programoje, gavo tarptautinius bibliodramos vadovų baigimo sertifikatus. Tai pirmieji Lietuvoje gavę tarptautinius, Europos Bibliodramos asociacijos reikalavimus atitinkančius, bibliodramos vadovų sertifikatus. Tarp jų penkios Gyvenimo ir tikėjimo instituto lektorės tapo bibliodramos vadovėmis.

Heidemarie Langer (Hamburgas, Vokietija), katalikų teologijos ir komunikacijos (socialinių) mokslų magistrė, Geštalt terapeutė, Bibliodramos vadovų mokytoja. Jai talkino pastorius Wolfgang Wesenberg, Berlyno Evangelikų Bažnyčios suaugusiųjų švietimo skyriaus vadovas,  bibliodramos informacinio žurnalo „Text Raum“ redaktorius, bei Andreas Pasquay (Langenfeld, Vokietija) – Evangelikų Bažnyčios pastorius, bibliodramos vadovas.

Projektas finansuotas Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinio mechanizmo subsidijų schemos „Nevyriausybinių organizacijų stiprinimas Lietuvoje“ lėšomis. Skirta suma: 270665,52 Lt.

Trukmė: 2009 m. gegužės 19 d. – 2010 m. gegužės 18 d.

Tikslas: perimti ir pritaikyti ES šalių gerąją patirtį neformalaus suaugusiųjų švietimo srityje, organizuojant psicho-socialines ugdymo programas, skirtas NVO darbuotojams ir savanoriams, globojantiems senus ir sergančius vietos bendruomenės narius.

Rezultatai: Penki organizacijos darbuotojai tobulinosi šešių dienų apmokyme-stažuotėje Austrijoje, kur įgijo žinių ir patirties, kaip kuriamos ir vykdomos mokymo programos NVO darbuotojams ir savanoriams, kurie globoja senus ir sergančius žmones; susipažino, kaip yra administruojama minėta mokymo programas kurianti ir vykdanti institucija; gavo informacijos apie bendradarbiavimo su kitomis Europos institucijomis galimybes siekiant sukurti bendrą paslaugų tinklą.

Pasinaudojant turima ir naujai įgyta patirtimi sukurti keturi seminarai NVO darbuotojams ir savanoriams, kurie globoja senus ir sergančius žmones, psicho-socialinių įgūdžių ugdymui.

Suorganizuota ir pravesta 16 seminarų keturiose Lietuvos apskrityse (Kauno, Marijampolės, Panevėžio ir Klaipėdos), kurių metu buvo apmokyta 482 NVO darbuotojai ir savanoriai, sustiprinti devynių NVO instituciniai gebėjimai.

Parengtas ir išleistas leidinys – straipsnių rinkinys „Mirštančiųjų slauga. Palydėti į gyvenimą.“ .

Projekto metu vykdyto mokslinio sociologinio tyrimo duomenys rodo, kad:

·    Parengti mokymai formuoja brandų, pilietišką, gebantį kritiškai mąstyti asmenį, skatina intelektualių, moralinių ir dvasinių ugdymo aspektų integraciją bei aktyvų besimokančiųjų dalyvavimą ugdymo procese.

·    Seminarų dalyviai įgijo teorinių bei praktinių žinių apie žmogaus gyvybės orumą, šventumą, kančios prasmę, jausmų prigimtį, atgaivos šaltinius bei jų galią kasdieniame gyvenime.

·    Mokymai padėjo sustiprinti slaugytojų motyvaciją, atrasti asmeninės stiprybės šaltinius, sumažinti vidinės kaltės jausmą, sustiprinti savivertę ir žmoniškąjį orumą, išugdė gebėjimą tinkamai reaguoti į sudėtingas globojamųjų emocines ir dvasines būkles.

·    Seminarai įgalino dalyvius pradėti naują asmeninės ir profesinės brandos etapą, savo pavyzdžiu skaninant Lietuvoje sąmoningos savanorystės idėją.

Projektui pasibaigus, sukurtą psicho-socialinių įgūdžių ugdymo programą organizuojame platesniam NVO darbuotojų ir savanorių ratui ir kitoms įstaigoms, kurios dirba senų ir sergančių žmonių globos srityje.