Rekolekcijos, asmeninis dvasinis palydėjimas

Rekolekcijos

Šv. Ignaco Lojolos Dvasinės Pratybos. Pagrindas

Akredituota kvalifikacijos tobulinimo programa

Jei ieškote tiesos ir atsakymo į klausimą: koks mano gyvenimo tikslas – Pagrindo rekolekcijos jums!

Dvasinių pratybų metu yra pristatomi įvadai, kaip melstis su Šventuoju Raštu, skaitomos konferencijos apie dvasių skyrimą, meditacinę maldą. Dalyviai kasdien susitinka su dvasios palydėtoju asmeniniam pokalbiui. Pagrindas padeda pažinti ignaciškąjį maldos būdą bei paruošia kitoms Dvasinių pratybų savaitėms.

Dvasines pratybas sudaro  keturios pagrindinės dalys, vadinamosios savaitės. Pradžia ir pagrindas yra tarsi įvadas ir kartu visų pratybų santrauka: žmogus garbina Dievą, teisingai „sutvarkęs“ savo santykius su visa kūrinija. Tarytum aidas ši mintis kartojasi visose Pratybose.

Rekolekcijų metu kviečiame laikytis tylos.

Trukmė: 6 dienos.

Šv. Ignaco Lojolos Dvasinės Pratybos. I, II, III, IV savaitės

Akredituota kvalifikacijos tobulinimo programa

Dvasinės pratybos – tęstinė programa, atliekant per metus vieną jų dalį. Konferencijos vyks atskirose grupėse, kartu švęsime Eucharistiją, adoruosime.

Laikotarpiu tarp Dvasinių pratybų savaičių rekolektantui rekomenduojama toliau kasdien melstis su Šventuoju Raštu ir susitikti pokalbiams su dvasiniu palydėtoju, bent kartą per du mėnesius. Jei po atliktos Pratybų dalies  praeina ilgesnis nei 3 metų laikotarpis, siūlome sugrįžti į prieš tai buvusią savaitę arba į Pagrindą.

Primename, kad asmuo, dalyvaujantis tokiose Dvasinėse pratybose, įsipareigoja: laikytis tylos per visą Pratybų laiką; melstis asmeniškai ir švęsti Eucharistiją; kasdieną susitikti su vadovu asmeniniam pokalbiui.

Pirmosios savaitės pradžioje nurodoma, kaip atlikti sąžinės tyrimą, išpažintį, tačiau esminė jos dalis – meditacijos apie nuodėmes. Išvydęs pasaulyje ir savyje esantį blogį, žmogus į savo gyvenimą kviečiamas žvelgti gailestingosios Dievo meilės – Nukryžiuotojo – akivaizdoje ir priimti jo atleidimą.

Antroji savaitė skirta apmąstyti Jėzaus gyvenimą ir pasirinkimą. Pasirinkimas yra ne kas kita, kaip pastangos suprasti Dievo valią per save, tai suvokus nuoširdžiai ir ryžtingai to siekti. Į II savaitę kviečiame atlikusius Pagrindą ir I savaitę.

Trečioji savaitė kviečia susikaupti ir apmąstyti Jėzaus kančią ir per ją labiau įsisąmoninti Dievo meilės žmogui slėpinį. Į III savaitę kviečiame atlikusius II savaitę.

Ketvirtąją savaitę sudaro svarstymai apie Kristaus pasirodymus po prisikėlimo. Šis laikas skirtas susitapatinti su Išganytoju, jo mintimis ir jausmais. Pratybų dalyviai mokosi pastebėti Dievo veikimą paprasčiausiuose kasdienos dalykuose ir įvykiuose. Kviečiame atlikusius III savaitę.

Vienos savaitės trukmė: 9 dienos.

Asmeninės rekolekcijos

Asmeninių rekolekcijų metu išskirtinis dėmesys skiriamas atpažinti Dievo veikimą bei kvietimą  savo kasdienybėje ir Jam  atsiliepti. Tai tylos laikas, kuomet visos išsibarstę mintys ir jausmai tarsi surenkami, o protas ir širdis susivienija maldoje.

Tai rekolekcijos su asmeniniu dvasiniu palydėjimu, jų metu kviesime laikytis tylos.

Trukmė: 9 dienos.

Asmeninis dvasinis palydėjimas

Asmeninio dvasinio palydėjimo pokalbiai

Kas yra dvasinis palydėjimas? 

W. Berry, krikščioniškajame pasaulyje gerai žinomas psichologas, ypatingai besidomintis žmogaus dvasingumo sritim, sako, kad tai viena iš pastoracinės konsultacijos formų. Jis teigia, kad dvasinį palydėjimą “vienas krikščionis teikia kitam, suteikdamas jam galimybę atkreipti dėmesį į asmenišką Dievo bendravimą su juo, atsiliepti į šį bendravimą, tiesiogiai augti Dievuje ir išgyventi pasikeitusių santykių padarinius”.

Taigi, žvelkime į viską iš eilės. Tokia dvasinio palydėjimo apibrėžtis reikalauja tikėti, kad Dievas tikrai veikia savo sukurtajame pasaulį, kad jis yra visur esantis ir jį galima sutikti. Nesunkiai tuo įsitikiname skaitydami Šventąjį Raštą. Tai ir yra jo pagrindinė žinia mums tikėti. Dievas yra labai arti prie kiekvieno iš mūsų: žydai pažino Dievą istorijos įvykiuose; Jėzus kalbėjo apie Dievą, kurį patyrė kaip savo Tėvą, su kuriuo tiesiogiai bendravo ir toji patirtis buvo jo veiklos pagrindas; evangelistas Jonas sako, kad apaštalai irgi skelbia gyvenimo Žodį, kurį patyrė: „Kas buvo nuo pradžios, ką girdėjome ir savo akimis regėjome, ką patyrėme ir mūsų rankos lietė…“

Kyla klausimas: o kaip su mumis? Negi Dievas vėliau nutilo ir atsitolino, palikdamas trumpo istorinio laikotarpio hiperaktyvumo labai ilgame žmonijos istorijos tarpsnyje anomaliją? Belgų teologas Edward’as Schillebeeckx’as ir toliau tvirtina, kad „krikščionybė – tai ne naujiena, kuria privalome tikėti, bet tikėjimo patirtis, kuri tampa naujiena. Ji atveria naujas galimybes tiems, kurie ją girdi savo kasdienių patirčių fone.” Dievas per Kristų ir toliau veikia pasaulyje, tikinčiųjų širdyse. Jo Dvasia yra išlieta žmonėms, ir ta Dvasia yra tikėjimo, vilties ir meilės šaltinis.

Tai įtikinamai patvirtina tiek pasaulyje, tiek Lietuvoje nuolat augantis skaičius tų, kurie, dalyvavę rekolekcijose, pradėję melstis ar patyrę atsivertimo malonę, tvirtina sutikę gyvąjį Dievą ir buvę jo prakalbinti. Po tokių išgyvenimų žmonės liudija, kad jų širdyse, anot psalmininko atsivėrė nauji keliai, kuriais kartais jie nelabai žino, kaip eiti, ką daryti su ta naująja patirtimi, kaip ją išsaugoti, išgyventi ir svarbiausia – pagilinti susitikimo pasekmes?

Taigi žmonės, išgyvenę ir atpažinę Dievo prisilietimą, turi poreikį turėti saugią ir patikimą vietą bei laiką, kur jie galėtų kitam tikėjimo broliui ar sesei atverti savo širdį ir kartu šlovinti Dievą, veikiantį jų gyvenimuose.

Dėmesio centre – Dievo ir žmogaus ryšys, telkiamas į tai, kas vyksta klausantis ir atsiliepiant save komunikuojančiam Dievui.

Palydėtojas kviečia palydimąjį išsamiai žvelgti į savo gyvenimą, atpažįstant giliausius savo širdies troškimus. Ir kartu jie – palydimasis ir palydėtojas – maksimaliai stengiasi girdėti ir kitą balsą – DIEVO VEDIMĄ DUOTOJE SITUACIJOJE.

Tokio pokalbio tikslas – dvasinis žmogaus augimas, t.y. siekti galimybių pilnatvės ir būti visiškai laimingu. Klausimas būtų: kada ir kur vyksta žmogaus augimas? Ar mūsų santykiai su Dievu yra ypatinga veikla ar nuolatinė tikrovė?

Dažnai žmonės turi klaidingų įsitikinimų, jog sutikti Dievą, patirti jo buvimą įmanoma tik tam tikrose sakraliose vietose ar atliekant liturginius veiksmus, žodžiu, turint ypatingą nusiteikimą. Tai nėra tiesa. Dievas yra gyvenimo Dievas. Dievas išties yra visur esantis savo sukurtame pasaulyje. O šv. Paulius sako: “… juk mes jame gyvename, judame ir esame…” Taigi, jis su mumis ne tik mums meldžiantis, ir mūsų dvasinis augimas vyksta ne vien jam meldžiantis. Dievas su mumis yra visada, mūsų santykiai su juo yra nuolatiniai, ir augimas gali būti bet kuriuo metu. Dievas yra giliausias visos mūsų patirties matmuo.

Reiškia santykiai su Dievu – ne ypatinga veikla, o nuolatinė tikrovė. Niekas neneigia maldos ar sakramentinių apeigų reikšmės, tik sako, kad Dievo malonė srūva ne tik maldos ir sakramentų kanalais: visa aplinka yra pilna malonės – Dievas mus nuolat traukia prie savęs. Ji tartum skaidri versmė veikia mūsų sielų gelmėse, švelniai moko ir vadovauja, prisitaikydama prie mūsų gyvenimo tikrovės… Dievą sutikti galime kiekvieną akimirką. Neįžvelgti savo kasdieniame gyvenime religinės dimensijos – nesutikti, neatpažinti nuolat mus kalbinančio Dievo.

Taigi, išskirtinis dvasinio palydėjimo bruožas yra dėmesys visam žmogaus gyvenimui, kuriame veikia Dievo Dvasia. O galutinis tikslas – kad žmogus savo gyvenime ją atpažintų ir pajėgtų atsiliepti.

 

Jei esi vienas/-a iš tų, kuriam/-iai rūpi gyvenimo prasmė, nori augti santykyje su Dievu bei broliais ir seserimis, išgyvendamas/-a meilės ir (pasi)tikėjimo pilnatvę, ir ieškai, kas tave palaikytų/paremtų eidamas šalia kaip bendrakeleivis, gali kreiptis į Gyvenimo ir tikėjimo institutą, prašydamas/-a pagalbos susirasti dvasinį palydėtoją…

Rašykite el. paštu: gti@gtinstitutas.lt

arba teiraukitės tel. +370 618 00078.

Asmeninio dvasinio palydėjimo pokalbiai nėra psichologinės konsultacijos.

Už asmeninio dvasinio palydėjimo pokalbius paliekame auką arba mokame vienos valandos savojo darbo užmokesčio sumą.

Asmeninio dvasinio palydėjimo pokalbiai gali vykti ir nuotoliniu būdu.

O gal jau esi kviečiamas būti dėl kito, pasak popiežiaus Pranciškaus – apaštalauti ausimi, Dievo akivaizdoje klausytis žmogaus gyvenimo istorijos… būti veidrodžiu ir atspindėti, kas padėtų ieškančiajam labiau pažinti ir priimti save, įveikti baimes, nepasitikėjimą ir išgirsti Dievo kvietimą, skirtą jam?.. Jei taip, esi kviečiamas į „Asmeninio dvasinio palydėjimo teorija ir praktika“ kursą. Registracijos ieškokite skiltyje Kalendorius.